Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį paragino įsteigti tribunolą, kad būtų apeitas faktas, jog Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) negali patraukti Rusijos baudžiamojon atsakomybėn už agresijos „lyderystės“ nusikaltimą.
Tačiau yra didelių kliūčių, kad toks tribunolas apskritai būtų sukurtas, jau nekalbant apie Rusijos vadovų teismą.
Kodėl specialusis tribunolas?
A.Baerbock sakė, kad specialusis tribunolas užpildytų „rimtą spragą“ tarptautinėje teisėje.
Hagoje įsikūręs TBT kovą pradėjo tyrimą dėl Ukrainoje įvykdytų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.
Jis turėjo tokią teisę, nes Kyjivas pripažino jo jurisdikciją, nors nei Rusija, nei Ukraina nėra 2002 metais įsteigto teismo narės.
Tačiau nors Romos statuto, kuriuo buvo įsteigtas TBT, pakeitimai suteikė šiam teismui įgaliojimus nuo 2018-ųjų vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už agresiją, jis vis dar negali to daryti prieš narių statuso neturinčias valstybes.
Vienintelis būdas – kreiptis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, tačiau nuolatinę vietą joje užimanti Rusija automatiškai vetuotų tokį sprendimą.
Koks Vokietijos planas?
A.Baerbock pasiūlė Hagoje, jei įmanoma, artimiausiu metu, įsteigti „naujo formato“ teismą.
Pasak jos, teismas galėtų „savo jurisdikciją kildinti iš Ukrainos baudžiamosios teisės“, tačiau turėti tarptautinius prokurorus ir teisėjus bei gauti finansavimą iš užsienio.
Tai skirtųsi nuo pagal tarptautinę teisę įkurtų tribunolų, pavyzdžiui, tokio, koks buvo įkurtas dėl praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje vykusių karų buvusioje Jugoslavijoje.
Ir nors Kambodžos bei Kosovo tribunolai taiko vietos įstatymus, jie negalėjo teisti dėl vienos valstybės agresijos prieš kitą.
Kartu A.Baerbock pasiūlė ilgainiui pakeisti TBT taisykles, kad jis galėtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn už agresiją narystės neturinčias valstybes.
Į ką jis būtų nukreiptas?
Specialusis tribunolas būtų nukreiptas prieš Rusijos civilinę ir karinę vadovybę už įsakymą pradėti invaziją į Ukrainą ir jos priežiūrą, sakė A.Baerbock.
Nors TBT galėtų apkaltinti vietoje esančius Rusijos karius ir vadus, Vokietijos diplomatijos vadovė teigė, kad „svarbu, jog Rusijos vadovybė negalėtų reikalauti imuniteto“.
Agresija buvo „pirminis nusikaltimas, įgalinęs visus kitus baisius nusikaltimus“.
Ką mano TBT?
TBT prokuroras Karimas Khanas, pirmadienį surengęs derybas su A.Baerbock, nepritaria Ukrainos siekiamo specialiojo tribunolo įsteigimui.
Gruodį K.Khanas pareiškė, kad jis neturėtų būti „pasmerktas nesėkmei“ sukuriant specialųjį tribunolą, ir paragino tarptautinę bendruomenę sutelkti dėmesį į paramą jo paties tyrimui.
Savo ruožtu A. Baerbock teigė, kad labai svarbu ir toliau remti TBT, ir tvirtino, kad toks tribunolas jam nepakenktų.
Kokios yra kliūtys?
Kad specialusis teismas apskritai galėtų egzistuoti, jam reikalinga tarptautinė parama, o ją pasiekti gali būti sudėtinga.
Panašu, kad didžioji Vakarų pasaulio dalis tam pritaria: Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paragino jį įsteigti gruodį, o Nyderlandai pasisiūlė šeimininkauti.
Lietuva, drauge su Latvija ir Estija, pernai spalio viduryje paragino Europos Sąjungą su tarptautiniais partneriais steigti specialųjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti. Šalys teigia, jog toks tribunolas leistų patraukti atsakomybėn ir Rusijos vadovybę.
Tačiau likęs pasaulis greičiausiai būtų nusiteikęs mažiau entuziastingai.
„Girdžiu tuos kritikus, kurie reiškia susirūpinimą, kad toks kelias parodytų, jog mums rūpi karas, nes jis vyksta Europoje, ir aš pritariu tokiam susirūpinimui, todėl svarbu, kad kalbėtume su partneriais iš kitų regionų“, – pripažino A. Baerbock.
Tačiau didžiausia problema gali būti įtariamųjų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn.
Rusija teigia, kad bet koks Ukrainos naudai įsteigtas tribunolas nebūtų teisėtas, todėl Maskva atsisakytų išduoti įtariamuosius.
Ukraina galėtų išduoti suimtus rusus, tačiau tokiu atveju aukšto rango asmenys liktų nepaliesti.
„Jei Rusijoje nepasikeis režimas, Putinas ir kiti labai aukšto lygio vadovai turėtų išvykti iš Rusijos, kad galėtų būti suimti“, – sakė Leideno universiteto, esančio Nyderlanduose, viešosios tarptautinės teisės docentė Cecily Rose.
