Dabar šis sprendimas bus perduotas patvirtinti Britanijos vidaus reikalų sekretorei, tačiau tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjas dar nėra išnaudojęs visų teisinių galimybių teikti apeliaciją.
JK Aukščiausiasis Teismas praeitą mėnesį atsisakė leisti J.Assange'ui apskųsti žemesnės instancijos teismo sprendimą, kad jis gali būti išduotas Vašingtonui.
Vestminsterio magistratų teismo teisėjas sprendimą dėl ekstradicijos patvirtino per trumpą posėdį. Dabar vidaus reikalų sekretorė Priti Patel turės nuspręsti, ar ekstradicija įvyks.
J.Assange'as daug metų stengėsi išvengti teismo Jungtinėse Valstijose pagal kaltinimus, susijusius su „WikiLeaks“ prieš daugiau kaip dešimtmetį paviešintais daugybe įslaptintų dokumentų.
Jo advokatai dar gali per keturias savaites pateikti prašymus P.Patel neišduoti jų klient. Jie taip pat gali skųsti sprendimą Aukštajam Teismui.
J.Assange'o byla tapo svarbi žiniasklaidos laisvei. Jo šalininkai kaltina Vašingtoną bandymu tildyti žiniasklaidą susirūpinimą keliančiais saugumo klausimais.
Vašingtonas siekia, kad J.Assange'as stotų prieš teismą dėl įslaptintų dokumentų, kuriuose išsamiai aprašomi amerikiečių karinių kampanijų Afganistane ir Irake kai kurie aspektai, paviešinimo 2010 metais per „WikiLeaks“.
Jungtinėse Valstijose jam gali būti skirta iki 175 metų laisvės atėmimo bausmė. Visgi tikslų bausmės terminą sunku apskaičiuoti.
J.Assange'as nuo 2019 metų laikomas Londono Belmaršo kalėjime, nors jau atliko anksčiau kitoje byloje jam skirtą bausmę dėl paleidimo už užstatą sąlygų pažeidimo.
„WikiLeaks“ įkūrėjas septynerius metus praleido Ekvadoro ambasadoje Londone, kur 2012-aisiais pasiprašė prieglobsčio, kad išvengtų ekstradicijos į Švediją, kur buvo kaltinamas lytiniais nusikaltimais. Vėliau tie kaltinimai buvo panaikinti.
