Rusijos aneksuotam Krymui Maskvos primestas gubernatorius anksti pirmadienį paskelbė apie tilto uždarymą, tačiau nenurodė priežasties.
Rusijos Krasnodaro regiono, esančio rytinėje tilto dalyje, sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad per neįvardytą nelaimingą atsitikimą ant tilto žuvo vyras ir moteris, o jų dukra buvo sužeista.
Tiltas jungia 2014-aisiais Rusijos nuo Ukrainos atplėštą ir aneksuotą Krymą su Rusijos Krasnodaro regionu ir yra gyvybiškai svarbi jungtis rusų karių Ukrainoje aprūpinimui.
„Krymo tiltu sustabdytas eismas: 145-osios atramos nuo Krasnodaro teritorijos rajone įvyko nenumatytas atvejis“, – per „Telegram“ paskelbė Maskvos primestas Krymo gubernatorius Sergejus Aksionovas.
„Teisėsaugos agentūros ir visos atitinkamos tarnybos dirba (...) Imamasi priemonių situacijai suvaldyti“, – pridūrė jis.
Daugiau detalių gubernatorius nepateikė.
Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad vietos gyventojai prieš aušrą girdėjo sprogimus.
„Telegram“ kanalas „Baza“, turintis ryšių su Rusijos saugumo tarnybomis, paskelbė nuotraukų, kuriose matyti nukentėjusi viena tilto važiuojamosios dalies juosta ir suniokotas juodas automobilis, kituose kanaluose plinta filmuota medžiaga, kurioje matyti suniokota tilto dalis.
Pirmadienio rytą pranešta, kad geležinkelio eismas tiltu atnaujintas, tačiau žiniasklaida vis dar skelbia, jog prie tilto transporto spūstys tik auga.
Rusijos pareigūnai kaltina Ukrainos pajėgas atakavus tiltą.
Rusijos Nacionalinis kovos su terorizmu komitetas incidentą ant Krymo tilto pavadino teroro aktu.
Krymo tiltą 3 val. 5 min. atakavo du Ukrainos bepiločiai vandens aparatai, tvirtina komitetas.
Jis taip pat patvirtino, kad žuvo du suaugusieji ir buvo sužeistas vaikas.
„Šiandienos išpuolį prieš Krymo tiltą įvykdė Kyjivo režimas“, – savo ruožtu socialiniuose tinkluose pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
„Tiltas vėl nuėjo miegoti“
„Šiandienos ataka prieš Krymo tiltą yra speciali SBU ir karinio jūrų laivyno operacija“, – AFP sakė saugumo tarnybos šaltinis. Anot to paties šaltinio, smūgis buvo surengtas naudojant vandens dronus.
„Buvo sunku pasiekti tiltą, bet galiausiai buvo galima tai padaryti“, – sakė šaltinis.
Ukrainos karinės žvalgybos departamento atstovas Andrijus Jusovas pirmadienį atsisakė komentuoti šį incidentą, bet sakė: „Pusiasalį rusai naudoja kaip didelį logistikos centrą, per kurį perkeliamos pajėgos ir turtas giliai į Ukrainos teritoriją. Žinoma, bet kokios logistinės problemos okupantams kelia papildomų sunkumų.“
„Bet kokios nelegalios struktūros, naudojamos rusų masinio žudymo įrankiams gabenti, neišvengiamai yra trumpalaikės“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas, regis, užsimindamas apie išpuolį prieš tiltą.
„Tiltas vėl nuėjo miegoti“, – per „Telegram“ paskelbė Ukrainos saugumo tarnyba SBU, tikriausiai užsimindama apie naujausią smūgį šiai Rusijos jungčiai su Krymu.
AFP pateiktuose rašytiniuose komentaruose SBU atstovas Artemas Dechtiarenka sakė, kad ukrainiečių žvalgybos tarnybos stebi, kaip klostosi padėtis po atakos.
„Susidomėję stebime, kaip vienas iš Putino režimo simbolių vėl neatlaikė karinio krovinio“, – sakė jis.
2022 metų spalį tiltas buvo apgadintas ant jo sprogus sunkvežimiui su sprogmenimis. Maskva dėl šios atakos kaltino Ukrainą, bet ši atsakomybę neigia.
Grasina smogti atgal ir nutraukti susitarimą dėl grūdų
Rusijos parlamento partijos „Teisingoji Rusija“ lyderis Sergejus Mironovas pareiškė, kad į šiuos įvykius Maskva turėtų atsakyti sunaikindama Ukrainos infrastruktūrą, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.
„Būtent tai ir reikia daryti, o ne aptarinėti grūdų sandorį, kuris padeda Kyjivo valdantiesiems ir jų šeimininkams iš Vakarų pasipildyti kišenes. Po dar vieno teroristinio išpuolio negali būti jokio grūdų sandorio“, – rašė jis susirašinėjimo platformoje „Telegram“.
Prieš metus Rusija sutiko pasirašyti Juodosios jūros grūdų sandorį, kuris leido Ukrainai atnaujinti maisto produktų gabenimą iš savo pietinių uostų, nepaisant karo. Tačiau Rusija ne kartą kėlė abejonių, ar sutiks pratęsti susitarimą, kuris, beje, baigiasi šiąnakt.
Tilto reikšmė Rusijai
Ukrainos karinės žvalgybos departamento atstovas Andrijus Jusovas pirmadienį atsisakė komentuoti šį incidentą, bet sakė: „Pusiasalį rusai naudoja kaip didelį logistikos centrą, per kurį perkeliamos pajėgos ir turtas giliai į Ukrainos teritoriją. Žinoma, bet kokios logistinės problemos okupantams kelia papildomų sunkumų.“
„Galiu tik pacituoti Ukrainos gynybos žvalgybos štabo viršininko Kyrylo Budanovo žodžius, kad „Krymo tiltas yra nereikalinga konstrukcija“, - pridūrė jis.
2022 metų spalį tiltas buvo apgadintas ant jo sprogus sunkvežimiui su sprogmenimis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas spalio sprogimą pavadino „teroristiniu išpuoliu“, kurį surengė Ukrainos saugumo tarnybos, ir po jo įsakė surengti atsakomųjų smūgių bangą prieš Ukrainos miestus, įskaitant sostinę Kyjivą.
Maskva dėl šios atakos kaltino Ukrainą, bet ši atsakomybę neigia. Nors Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis, praėjus keliems mėnesiams, netiesiogiai pareiškė, kad ukrainiečių pajėgos surengė išpuolį, o tilto susprogdinimą įvardijo kaip vieną iš savo kariuomenės 2022 m laimėjimų.
19 km ilgio Krymo tiltas per Kerčės sąsiaurį yra vienintelė tiesioginė jungtis tarp Rusijos transporto tinklo ir Krymo pusiasalio, kurį Maskva aneksavo 2014.
Šis tiltas laikomas pavyzdiniu V.Putino projektu. 2018 m. jis pats jį su didelėmis fanfaromis atidarė jį kelių eismui ir pervažiavo jį sunkvežimiu.
Tiltą sudaro atskira važiuojamoji dalis ir geležinkelis, abu paremti betoninėmis atramomis, kurios užleidžia vietą platesniam tarpatramiui, laikomam plieninių arkų toje vietoje, kur laivai praplaukia tarp Juodosios jūros ir mažesnės Azovo jūros.
Teigiama, kad statinį už 3,6 mlrd. dolerių pastatė Arkadijui Rotenbergui, artimam V.Putino sąjungininkui ir buvusiam dziudo partneriui, priklausanti įmonė.
Krymo tiltas yra labai svarbus degalų, maisto ir kitų produktų tiekimui į pusiasalį.
Jis taip pat tapo pagrindiniu Rusijos ginkluotųjų pajėgų aprūpinimo keliu po to, kai Maskva vasario 24 d. įsiveržė į Ukrainą ir iš Krymo pasiuntė pajėgas užimti didžiąją dalį pietų Ukrainos Chersono srities ir dalį gretimos Zaporižios srities.