„Štai – išvadavome“: kaip mažos pergalės palaiko Ukrainos karių dvasią

Vienintelis gyvybės ženklas šiame nuniokotame kaime buvo aviganis šuo, niekieno neprižiūrimas bindzinėjantis gatvėmis. Mokyklos sienas laižė liepsnos, o iš degančio namo, esančio už keleto gatvių, po rusų artilerijos smūgių virto dūmai.
Ukrainiečių kariai
Ukrainiečių kariai / „The New York Times“/Maurizio Lima nuotr.

Matant tuos dūmus ir griuvėsius, Pavlivka gali pasirodyti abejotinas laimikis.

Tačiau prieš tris savaites ją iš Rusijos pajėgų atsikovojusiems ir praėjusią savaitę ją įnirtingai gynusiems Ukrainos kariams šios gyvenvietės atsiėmimas buvo reta sėkmė tuo metu, kai didžiąją Ukrainos dalį ir likusį pasaulį sukrėtė paskutinių dviejų miestų šalies rytuose kritimas – Luhansko provincija neatlaikė didžiulės Rusijos ugnies jėgos.

Šiame nedideliame greta esančio Donecko kampelyje savimi pasitikinti mechanizuota brigada pasipriešino šiai nelinksmai tendencijai.

„Sakiau tau – kai kitą kartą pasimatysime, būsime kažką išvadavę, – pergalingai „The New York Times“ žurnalistei priminė dalinio vadas. – Štai – išvadavome.“

Kaip ir dauguma Ukrainos kariuomenėje tarnaujančių karininkų, šis vadas, 30-metis majoras, vadovaujantis prieštankiniam padaliniui, prašė būti pristatytas tik kodiniu vardu Kryha, kuris reiškia ledą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų