Serijinę reitingų lyderę Krikščionių demokratų sąjungą socialdemokratai aplenkė pirmą kartą per 15 metų ir į rinkimus, kurie vyks rugsėjo 26-ąją, žengia kupini entuziazmo.
Kompanijos „Forsa“ tyrimas parodė, kad už socialdemokratus dabar balsuotų 23 proc. rinkėjų, o už krikdemus – jau tik 22 proc.
Žinoma, skirtumas minimalus, be to, visada reikia įvertinti paklaidos galimybę, tačiau tokio vaizdo apklausiant rinkėjus nebuvo labai seniai. Juolab kad dar neseniai ne socdemai, o žalieji buvo vadinami pagrindiniais Krikščionių demokratų sąjungos konkurentais.
Žalieji vis dėlto šiuo metu jau tik treti su 18 proc. rinkėjų parama. Ketvirtoje vietoje žengia liberali Laisvųjų demokratų partija – 12 proc.
Parama konservatoriams nuosekliai smunka nuo to laiko, kai kandidatu pakeisti politinę karjerą baigiančią kanclerę Angelą Merkel partijos nariai išrinko Arminą Laschetą.
Šis įsipainiojo į kelis skandalus, pavyzdžiui, buvo pagautas linksmai kikenantis su kolegomis pražūtingų potvynių vakarinėje šalies dalyje fone. A.Laschetas, analitikų nuomone, neįtikina visuomenės, kad yra vertas kanclerio ir krikdemų lyderio titulo.
Tai rodo ir apklausos. Tas pats tyrimas paliudijo, kad jei rinkėjai galėtų tiesiogiai rinkti kanclerį, 30 proc. jų savo balsą atiduotų socialdemokratų kandidatui, finansų ministrui Olafui Scholzui.
L.Kojala: vokiečiai entuziazmo nei vieno iš kandidatų atžvilgiu nerodo, tarsi rinkdamiesi iš mažiausios blogybės.
Žaliųjų kandidatė Annalena Baerbock, neseniai sulaukusi kaltinimų plagiarizmu ir įtarimų, esą ji pagražino savo CV, – 15 proc. vokiečių favoritė, o A.Laschetas – vos 11 proc.
„Tyrimai rodo, kad vokiečiai entuziazmo nei vieno iš kandidatų atžvilgiu nerodo, tarsi rinkdamiesi iš mažiausios blogybės”, – 15min teigė Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.
Jo manymu, „gana lėta ir neišraiškinga” socialdemokratų rinkimųkampanija, su „kompetenciją prieš emocinius dalykus” bandančiu išryškinti Scholzu, pradeda rodyti rezultatus.
„Tai lemia ir oponentų kluptelėjimai: Krikščionių demokratų sąjunga aiškiai iki šiol pati abejoja, ar Laschetas yra tinkamiausias asmuo pakeisti Merkel, o žaliųjų šuolį į viršų lydėjo klaidos – nuo plagiarizmo skandalo iki skaidrumo stygiaus”, – pridūrė L.Kojala.
Žinoma, laiko iki rinkimų vis dar yra, o visų trijų partijų populiarumas gana panašus. Kitaip tariant, koalicijos, kurios Vokietijoje įprastos, gali būti tikrai įvairios.
„Visos trys lyderiaujančios partijos žengia beveik koja kojon, tad per likusį laiką neatmestini gana ryškūs svyravimai“, – pripažino L.Kojala.
Dabar Vokietijoje šeimininkauja didžioji konservatorių ir socialdemokratų koalicija, bet ekspertai netiki, kad ji gali išsilaikyti po rinkimų. Kita tikimybė, apie kurią kalbama pastaraisiais mėnesiais, – krikdemų ir žaliųjų tandemas.
Dar vienas variantas, kuris tikriausiai reikštų plačiausią daugumą, vadinamas „Kenijos koalicija“ – krikščionių demokratų (juoda), socialdemokratų (raudona) ir žaliųjų. Galiausiai kalbama ir apie „Jamaikos“ dėlionę – konservatorius (juoda), liberalus (geltona) ir žaliuosius.
Visos kitos partijos atmeta galimybę bendradarbiauti su kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“, o į valdančiąją koaliciją dar niekada nebuvo įtraukta ir partija „Kairė“ (Die Linke).