Dar rašalas nenudžiūvo nuo antraščių, skelbiančių apie situaciją keičiantį užvilkintą Turkijos prisijungimą prie karo su „Islamo valstybe“ (IS), kai kurdų aktyvistai „Twitter“ tinkle pradėjo skelbti apie kitus turkų tikslus – #TurkeyIsAttackingKurdsNotISIS (liet. Turkija puola kurdus, o ne IS). Ši žymė ėmė suktis socialiniame tinkle praėjus vos kelioms valandoms po to, kai apie savo prisijungimą prie antskrydžių paskelbusi Ankara bombardavo Kurdistano darbininkų partijos (PKK) pozicijas šiaurės Irake.
Tad jeigu liepos 24 diena prasidėjo su dramatiškais pokyčiais regione – Turkijos prisijungimu prie tiesioginės kovos su IS, jos pabaiga nebuvo nieko naujo – Ankaros smūgiai senam priešui. Deja, tai nutiko nepaisant paliaubų tarp Turkijos ir kurdų, kurios tęsiasi nuo 2013 m. kovo. Buvo ir vilčių dėl taikos sutarties, tačiau dabar jos žlugusios.
Paskelbdamas apie vienašališką paliaubų nutraukimą Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paskelbė, kad neįmanoma tęsti taikos proceso su tais, kurių taikinys – turkų vienybė ir brolybė.
Turkų pareigūnai niekada ir nesakė, kad jie antskrydžius rengs tik prieš IS teroristus. Paskelbdamas apie juos premjeras Ahmetas Davutoglu davė suprasti, kad tikrasis turkų priešas – ne IS. „Turkija negali nieko nedaryti, kai kurdų, kairiųjų ir IS kovotojai puola Turkiją. Mes imsimės visų reikalingų priemonių prieš bet ką, kas kels grėsmę mūsų sienoms“, – pareiškė jis.
L.Jacinto pažymi – verta atkreipti dėmesį į prioritetus: kurdai, kairieji, o tik tada IS. Panašu, kad pagrindinis R.T.Erdogano taikinys – Kurdų liaudies demokratinė partija (HDP), kuri birželio 7 dieną parlamento rinkimuose peržengė 10 proc. balsų barjerą ir pirmą kartą pateko į parlamentą.
Kurdų valstybės pavojus
Didžiausias pavojus R.T.Erdoganui – jaunas, gražus, charizmatiškas Selahattinas Demirtas, kuris savo partiją į pergalę atvedė sutelkdamas liberalus ir kairiuosius – įskaitant ir moterų bei homoseksualų teisių grupes. Praėjus beveik dviem mėnesiams nuo rinkimų, valdančioji „Teisingumo ir plėtros” partija (AKP) vis dar nesugebėjo sudaryti koalicijos, tampa tikėtini priešlaikiniai rinkimai, o tai reiškia – populizmo sezonas Turkijos prezidentui.
Turkija prie kovos su IS prisidėjo po to, kai Vašingtonas mėnesių mėnesius Ankarą dėl to spaudė. Tačiau toks sprendimas buvo ne nusilenkimas JAV – turkai turi savų interesų. Svarbiausias jų – Sirijos kurdai, kurie kontroliuoja dideles teritorijas Turkijos-Sirijos pasienyje.