Soboras buvo paverstas visiems prieinamu muziejumi sekuliarių modernios Turkijos valstybės kūrėjų praeito amžiaus 4-ajame dešimtmetyje. Mūsų laikais sekuliarių pažiūrų turkai įtariai vertina bet kokius mėginimus vėl susieti šitą pastatą su islamu.
Penktadienio vakarą per apeigas Sofijos sobore buvo skaitoma musulmonų šventraščio ištrauka, taip pažymint naujos parodos „Pranašo meilė“ atidarymą.
Ją skaitė Ankaroje įsikūrusios Ahmeto Hamdi Akseki mečetės imamas Ali Telas, nurodė valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“.
Ceremonijoje dalyvavo aukšto rango Turkijos pareigūnai, tarp jų šalies religijos reikalų agentūros „Diyanet“ vadovas Mehmetas Gormezas.
Anot „Anadolu“, šie Korano skaitymai Sofijos sobore buvo pirmieji per pastaruosius 85 metus.
Naujoji paroda, kurioje eksponuojami musulmonų pranašą Muhammadą šlovinantys kaligrafijos kūriniai, sobore veiks iki gegužės 8 dienos.
Šis didžiulis pastatas iškilo VI amžiuje kaip krikščioniškosios Bizantijos imperijos bažnyčia, tačiau anksčiau toje vietoje prie Aukso Rago įlankos ir Bosforo sąsiaurio anksčiau stovėjo IV amžiuje pastatyta bažnyčia.
Sofijos katedra buvo Konstantinopolio, kuris XX a. buvo pervadintas Stambulu, patriarcho rezidencija.
Švč.Išminties soboras atliko esminį vaidmenį krikščionybės skilime į Rytų ir Vakarų Bažnyčias 1054 metais, kai vienas Romos kardinolas ant katedros altoriaus padėjo popiežiaus Leono IX bulę, skelbiančią patriarcho Mykolo I ekskomuniką. Ši didžioji schizma tęsiasi iki mūsų dienų.
Šis statinys 1204 metais buvo smarkiai apgadintas per liūdnai pagarsėjusią kryžininkų surengtą Konstantinopolio apsiaustį, o miestą užėmus, jis tapo katalikų katedra. Kai bizantiečiai susigrąžino miestą 1261 metais, ji buvo peršventinta kaip graikų ortodoksų bažnyčia.
Osmanų armijai užkariavus Konstantinopolį 1453 metais, Sultonas Mehmedas II įsakė nedelsiant paversti katedrą mečete, aplink kurios bizantiškąjį kupolą buvo pastatyti musulmoniški minaretai.
Po Pirmojo pasaulinio karo, subyrėjus Osmanų imperijai, naujos Turkijos valstybės, vadovaujamos sekuliarių pažiūrų lyderio Mustafos Kemalio Ataturko, administracija praėjusio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje pertvarkė šventovę į muziejų.
Tačiau 2002 metais Turkijoje į valdžią atėjus islamiškas šaknis turinčiai Teisingumo ir plėtros partijai (AKP), kurios vienas iš įkūrėjų buvo dabartinis prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, pradėta kalbėti, kad Sofijos soboras vėl turėtų tapti mečete.
Turkijos vicepremjeras Bulentas Arincas 2013 metų lapkritį išprovokavo pasipiktinimą, kai užsiminė, jog tikisi to pastato statuso pasikeitimo.
„Mes žiūrime į liūdną Sofijos soborą, tačiau tikimės, kad netrukus jį išvysime besišypsantį“, – tuomet sakė B.Arincas, pavadindamas „Hagia Sophia“ kompleksą mečete.
Graikija tąsyk audringai reagavo, sakydama, kad tokie pareiškimai „žeidžia milijonų krikščionių religinius jausmus“.
