Pernai šalių viduje perkeltų asmenų skaičius bendrą tokių žmonių skaičių padidino iki rekordinės žymos – 50,8 mln., sakoma Ženevoje įsikūrusio Šalies viduje perkeltų asmenų stebėjimo centro (Internal Displacement Monitoring Centre, IDMC) ir norvegų nevyriausybinės organizacijos „Flyktninghjelpen“ (Norwegian Refugee Council, NRC) ataskaitoje.
Šalių viduje perkeltų asmenų yra daug daugiau nei savo valstybių sienas kirtusių pabėgėlių – pastarųjų užregistruota maždaug 26 milijonai.
„Šalies viduje perkelti asmenys dažnai būna itin pažeidžiami žmonės, gyvenantys perpildytose stovyklose, laikinose prieglaudose ir neoficialiose gyvenvietėse be sveikatos apsaugos paslaugų arba tokių paslaugų gaudami labai mažai“, – sakoma IDMC direktorės Alexandros Bilak pareiškime.
„Dėl koronaviruso pandemijos jie bus dar pažeidžiamesni“, – sakė ji ir perspėjo, kad pandemija kelia pavojų ir taip nesaugioms jų gyvenimo sąlygoms, dar labiau apribodama jų galimybes gauti būtinąsias paslaugas ir humanitarinę pagalbą.
Ataskaitoje sakoma, kad tokiose šalyse kaip Sirija, Kongo Demokratinė Respublika, Etiopija ir Pietų Sudanas konfliktai pernai privertė į kitas tų šalių vietas bėgti 8,5 mln. gyventojų.
Priskaičiavus anksčiau namus palikusius gyventojus, dėl konfliktų šalių viduje perkeltų asmenų skaičius viršija 45 mln., įskaitant beveik 6,5 mln. Sirijoje, kurioje pilietinis karas vyksta devynerius metus.
Dar 5,1 mln. žmonių kitose savo šalių vietose 2019 metų pabaigoje gyveno dėl stichinių nelaimių, o bendrai per praėjusius metus dėl tokių nelaimių iš savo namų turėjo trauktis kone 25 mln. žmonių.
Maždaug 4,5 mln. žmonių iš savo namų privertė bėgti ciklonas „Fani“ Indijoje ir Bangladeše, ciklonai „Idai“ ir „Kenneth“ Mozambike, uraganas „Dorian“ Bahamose.
Užsitęsusios liūtys ir potvyniai Afrikoje pernai privertė dar 2 mln. žmonių bėgti į kitas vietas nekertant savo valstybių sienų, nurodoma ataskaitoje.
Tačiau A.Bilak naujienų agentūrai AFP pažymėjo, kad dauguma perkėlimų dėl stichinių nelaimių iš tiesų buvo „vyriausybių vadovaujamos prevencinės evakuacijos gyvybėms gelbėti ir žmonėms saugoti“, ir kad dauguma šių žmonių palyginti greitai galėjo grįžti, „jei jų namai nebuvo visiškai sunaikinti“.
Vis dėlto IDMC direktorė perspėjo, kad dėl koronaviruso pandemijos šalims gali būti sunkiau imtis reikalingų evakuacijų prieš pavojingus gamtos reiškinius, nes tūkstančiai žmonių neturėtų drauge glaustis laikinose prieglaudose.
„Šių humanitarinės pagalbos pastangų, kurioms laikas labai svarbus, derinimas su nacionalinėmis pastangomis stabdyti COVID-19 plitimą bus sunkus balansavimas“, – pabrėžė ji.
