Teismo nutartyje sakoma, kad Dogu Perinceko komentarai, jog „armėnų genocidas yra didžiulis tarptautinis melas“, negali būti laikomi puolimu prieš armėnų bendruomenės narių orumą ir kad jis neturėjo būti nuteistas Šveicarijos teismo dėl rasinės diskriminacijos.
Pagrindu šiai istorinei bylai, susijusiai su žodžio laisvės koncepcija, tapo 2007 metais priimtas Šveicarijos teismo sprendimas pripažinti kaltu D.Perinceką, kai jis viešai pareiškė, jog „armėnų genocidas yra didelis tarptautinis melas“.
Šis procesas sulaukė papildomo dėmesio sausį, kai per teismo posėdį Armėnijai atstovavo iškili žmogaus teisių advokatė Amal Clooney, Holivudo aktoriaus George'o Clooney žmona.
Šveicarijos teismas 2007 metais nurodė D.Perincekui, Turkijos darbininkų partijos pirmininkui, sumokėti baudą, pripažinęs jį kaltu dėl rasinės diskriminacijos savo pareiškimuose, kuriuos jis buvo ne kartą išsakęs.
Turkija visada neigė, kad 1915 metais prasidėjusios žudynės buvo sąmoningas Osmanų imperijos bandymas nušluoti armėnus.
Ankara tvirtina, kad per tuos įvykius žuvo tik 500 tūkst. žmonių, o ne 1,5 mln., kaip teigia Armėnija. Iki tų įvykių Osmanų imperijos teritorijoje gyveno apie 2 mln. armėnų. Daugiau negu 20 šalių tas žudynes yra oficialiai pripažinusios genocidu. Šią poziciją palaiko daug istorijų, bet jai įnirtingai priešinasi Turkija.
Po to, kai buvo nuteistas, D.Perincek kreipėsi į EŽTT, argumentuodamas, kad buvo suvaržyta jo žodžio laisvė.
Po to, kai buvo nuteistas, D.Perincek kreipėsi į EŽTT, argumentuodamas, kad buvo suvaržyta jo žodžio laisvė.
EŽTT žemesnieji rūmai 2013 metų gruodį priimta nutartimi atmetė Šveicarijos teismo sprendimą, sakydami, kad D.Perinceko pasisakymai neperžengia žodžio laisvės ribų.
Šveicarija apskundė tą sprendimą, todėl bylą ėmėsi nagrinėti EŽTT Didžioji kolegija. Šveicarija argumentuoja, kad neigti genocidą reiškia „kaltinti armėnus klastojant istoriją, o tai yra viena iš blogiausių rasinės diskriminacijos formų“.
Tuo tarpu D.Perinceko ir Turkijos vyriausybės advokatai argumentuoja, kad nėra „visuotinio konsensuso“, jog tos žudynės buvo genocidas.
D.Perinceko advokatas Laurent'as Pechas sakė, kad jo klientas „neginčijo ir neteisino tų žudynių, taip pat nekurstė neapykantos armėnams“, tik neigė, jog tuometės osmanų institucijos planavo vykdyti genocidą.
2013 metų nutartyje EŽTT nurodė, kad byla dėl armėnų genocido turi būti „aiškiai atskirta“ nuo proceso dėl Holokausto neigimo.
Teismas, pabrėždamas abiejų bylų skirtumus, atkreipė dėmesį, kad su Holokaustu susiję istoriniai faktai, „tokie kaip dujų kamerų egzistavimas“, yra „laikomi aiškiai pripažintais tarptautinės jurisdikcijos“.
EŽTT, kurio teisėjai atstovauja 47 Europos Tarybos šalims, buvo įkurtas 1953 metais pagal Europos žmogaus teisių konvenciją.
