Artiomas Tiurinas net nusipurtė išgirdęs, kad jo bičiulis ir bendramokslis Jegoras Žukovas buvo paryčiais ištemptas iš lovos, nuvežtas į areštinę ir apkaltintas „masinių neramumų organizavimu“. Jam gresia iki aštuonerių metų kalėjime.
Jaunuolio manymu, incidentas buvo naujausias signalas, jog universitetas, kuriame jis ir J.Žukovas mokosi, – Maskvos aukštesnioji ekonomikos mokykla (AEM) – jau erzina Vladimiro Putino režimą savo liberaliomis vertybėmis.
„Aš supykau ir nustebau. Juk puolama visa mūsų bendruomenė – ne tik mano draugas“, – teigė A.Tiurinas, politologijos mokslus krimsti pradėjęs tik praėjusiais metais.
Studentai susivienijo
20-metis J.Žukovas liepos 27 dieną dalyvavo nesankcionuotame opozicijos proteste prieš valdžios sprendimą neleisti registruoti opozicijos kandidatų rugsėjį vyksiančiuose Maskvos miesto rinkimuose.
Prie J.Žukovo prisijungė ir nemažai kitų AEM studentų, bet konkrečiai jis policijos dėmesį patraukė dėl to, kad keliuose kadruose užfiksuota, kaip jis neva diriguoja protestuotojams „rodydamas į dešinę“.
Studento bičiuliai tvirtina, kad jis niekuo nenusikalto – esą J.Žukovas kaip tik ragino kitus žmones pasitraukti iš gatvės.
Po to, kai J.Žukovas rugpjūčio 2-ąją buvo suimtas, AEM studentai iškart pradėjo organizuoti kampaniją, siekdami surinkti lėšų jo gynybai teisme.
Jaunimas taip pat ėmė rinktis prie Maskvos policijos būstinės ir ten piketuoti. Pavieniui – be leidimo protestuoti Rusijoje galima tik taip.
„Tai mus įkvėpė. Studentai susivienijo ir stojo į Jegoro pusę – ir nesvarbu, kokios kieno politinės pažiūros“, – teigė studentė Polina Kalašnik.
Tokios pastangos davė vaisių – J.Žukovo likimu susidomėjo platesnė visuomenės dalis. Kai maskviečiai dar vieną šeštadienį išėjo į gatves, ne vienas jų buvo pasipuošę marškinėliais su J.Žukovo nuotrauka. Tarp tokių žmonių buvo ir garsus reperis Oxxxymiron.
Šis atlikėjas praėjusį antradienį pasirodė ir teisme, kur buvo nutarta J.Šukovą laikyti suimtą iki pat rugsėjo 27-osios.
„Nustebau pamačiusi, kad Žukovas tapo vienu protesto veidų. Mes, AEM studentai, sugebėjome tai pasiekti“, – tvirtino P.Kalašnik.
Liberalios minties tvirtovė
AEM dar 1992 metais įkūrė įtakingiausi Rusijos ekonomistai – pagal jų sumanymą, universitete turėjo būti brandinamos idėjos, kaip šaliai kuo sklandžiau pereiti iš planinės į rinkos ekonomiką.
Universitetas pagarbą užsitarnavo greitai ir pradėjo bendradarbiauti su prestižinėmis Vakarų akademinėmis įstaigomis.
Tiesa, AEM tikrai niekada nebuvo labai toli nuo Rusijos politinio elito. Vienas universiteto įkūrėjų, dabartinis rektorius Jaroslavas Kuzminovas yra Rusijos centrinio banko vadovės Elvyros Nabiulinos vyras.
P.Kalašnik: „Studentai susivienijo ir stojo į Jegoro pusę – ir nesvarbu, kokios kieno politinės pažiūros.“
Vis dėlto universitetas visada buvo laisvai minčiai saugi užuovėja, kurios negąsdina ir autoritarinis V.Putino režimas. Jame dirba atvirai Kremlių kritikuojantys profesoriai ir skelbiami tyrimai, peikiantys valdžios sprendimus.
J.Žukovą galima laikyti būtent tokios universiteto filosofijos produktu. Iki arešto jis „YouTube“ kūrė populiarų vaizdo dienoraštį ir įrašuose liejo nepasitenkinimą putinizmu.
Praėjusiais metais jaunuolis net buvo paskelbęs, kad sieks dalyvauti Maskvos miesto tarybos rinkimuose, ir žadėjo, jog jo dėka maskviečiai sužinos, kur nukeliauja jų mokesčiai. Tiesa, J.Žukovui nepavyko surinkti pakankamai parašų.
„Kurį laiką universitetas veikė politiniame vakuume, – dabar teigia filosofijos profesorius AEM ir žurnalistas Kirilas Martynovas. – Tačiau panašu, kad realybė mus pagaliau pasivijo.“
Režimui niežti nagus
Anot K.Martynovas, kad virš universiteto pradeda kauptis tamsūs debesys, jis suvokė praėjusį pavasarį, kai Federalinė mokslo ir švietimo sistemos priežiūros tarnyba („Rosobrnadzor“) nutarė atlikti išsamų AEM patikrinimą.
Ši tarnyba Kremliaus jau buvo panaudota kaip politinis įrankis, kai 2016 metais laikinai atėmė akreditaciją ir licenciją veikti iš mažesnio privataus Europos universiteto Sankt Peterburge.
Pasidėjus vasarai AEM išties pasivijo ir dabartiniai neramumai. Iš pradžių universiteto vadovybė sustabdė studentų pokalbių šou kūrimą, kai į laidą buvo pakviesta opozicijos kandidatė Liubov Sobol – toks žingsnis esą pažeidė AEM politinio neutralumo principus.
Tiesa, po savaitės AEM rektoriaus pavaduotoja Valerija Kasamara pati paskelbė, kad dalyvaus miesto tarybos rinkimuose – kaip kandidatė, remianti Maskvos merą, V.Putino sąjungininką Sergejų Sobianiną.
Studentai, žinoma, įtaria, kad universitetas – ne jų pusėje. Nerimą kursto ir žinios, kad prestižinis AEM politikos mokslų fakultetas bus restruktūrizuotas ir sujungtas su Politikos vadybos fakultetu.
Tai reiškia, kad kai kurie drąsiausi dėstytojai gali būti išstumti į paraštes. Tarp jų – politologijos profesorius Aleksandras Kynevas, kuris žurnalistams neseniai su didžiuliu pykčiu pareiškė: „Iš esmės šiuo metu aš jau nebeturiu darbo.“
A.Kynevą AEM studentai yra išrinkę universiteto Metų profesoriumi. Bet jo kursas be paaiškinimų ką tik buvo atšauktas, o akademikas įtaria, kad kalti jo kritiški pasisakymai Kremliaus atžvilgiu.
Kremlius turės priimti sprendimą
Politikos analitikė Tatjana Stanovaja pastebi, kad Rusijos institucijoms, kurios anksčiau stengėsi laikytis atokiau politikos, užimti tokią poziciją vis sunkiau.
K.Martynovas: „Ar mes norime konkurencingo universiteto, kuriame gimstančios idėjos gaivintų ekonomiką, ar norime klusnios, beveidės institucijos?“
„AEM padėtis komplikuota. Universiteto vadovybė visada pabrėžia, kad nori nesikišti į politiką. Tačiau balansuoti tarp studentų ir Kremliaus jau beveik visiškai neįmanoma“, – mano ekspertė.
Vis dėlto išlaikyti balansą bandoma. Antradienį daugiau nei 250 AEM darbuotojų ir dėstytojų kreipėsi į Maskvos miesto teismą, ragindami paleisti J.Žukovą ir vadindami jo persekiojimą nelegaliu.
Tiesa, tuo pat metu universitetas įspėjo studentus, kad negins tų, kurie ateityje dalyvaus nesankcionuotuose mitinguose. Tad akivaizdu, kad režimo spaudimas jaučiamas.
„Universitetas jau senokai labai nepatinka Rusijos silovikams (saugumiečiams, – red.), bet iki šiol realių pasekmių nebuvo. Dabar, kai režimą jau suerzino protestai, AEM gali sulaukti klausimų, kurioje gi ji pusėje yra“, – svarstė T.Stanovaja.
K.Martynovas priduri, kad būtent tada Rusijos valdžia turės galutinai apsispręsti: „Ar mes norime konkurencingo universiteto, kuriame gimstančios idėjos gaivintų ekonomiką, ar norime klusnios, beveidės institucijos?“
Stebėtojų teigimu, įmanoma, kad nuo rugsėjo, kai prasidės mokslo metai, paramos J.Žukovui, vadinamam „pirmuoju universiteto politiniu kaliniu“, akcijos tik padažnės.