Likus vos kelioms valandoms iki žūties, B.Nemcovas apsilankė radijo stotyje „Echo Moskvy“, kur kvietė Maskvos gyventojus prisijungti prie opozicijos maršo kovo pirmąją.
Kitas opozicionierius Aleksejus Navalnas buvo prevenciškai pasodintas į kalėjimą 15 parų, kad praleistų maršą. Dabar jį praleis ir B.Nemcovas, kuris buvo nepailstantis V.Putino kritikas – visai toks, kaip A.Navalnas, tik mažiau populiarus.
Jis buvo kaip politikas iš Holivudo filmų, įsodintas į Rusijos sausumą.
Straipsnio autorius Leonidas Beršidskis rašo, kad pirmą kartą su B.Nemcovu susitiko 1992 metais, kai jis buvo Žemutinio Naugardo gubernatorius.
Jis apibūdinamas kaip „puikus jaunas fizikas, bandęs praktikuoti liberalią ekonomiką niūriame sovietinės eros pramoniniame mieste, kuris užsieniečiams jau seniai padarytas neprieinamu.“
„Aš prisimenu, kaip jausdavau nepasitikėjimą, stebėdamas, kaip jis dirba: su iš anksto paruošta šypsena ir plaukiančia iškalba, jis labai skyrėsi nuo sovietinių funkcionierių. Jis buvo kaip politikas iš Holivudo filmų, įsodintas į Rusijos sausumą“, – rašo L.Beršidskis.
B.Nemcovas buvo populiarus – jo reformos padėjo į regioną pritraukti daug užsienio investicijų ir tą pastebėjo Borisas Jelcinas. 1997 metais jis B.Nemcovą paskyrė Rusijos ministro pirmininko pirmuoju pavaduotoju. B.Jecinas norėjo politikui skirti pačias aukščiausias pozicijas, tačiau 1999 metais entuziazmas išgaravo ir savo įpėdiniu B.Jelcinas pasirinko V.Putiną.
2003 metais „Moscow News“ B.Jelcinas sakė: „Kai paanalizavau B.Nemcovą, supratau, kad jis nepasiruošęs būti prezidentu.“
B.Jelciną pradėjo erzinti B.Nemcovo ekspromtiniai būdai pamaloninti minią, pavyzdžiui, priversti Rusijos biurokratus važinėtis Rusijoje padarytais automobiliais.
Nepaisant to, pirmasis postsovietinis Rusijos lyderis apie B.Nemcovą galvojo gerai: „Aš vis dar tikiu juo ir turiu viltį.“
B.Nemcovas iš pradžių rėmė V.Putiną. Jis ir politikos mokslininkas Ianas Bremmeris „New York Times“ rašė: „Rusijai tikrai galėtų sektis kur kas blogiau nei dabar su lyderiu, kuris yra pasiryžęs vykdyti nacionalinius interesus. Sunku sugalvoti, kas Rusijai galėtų būti geriau.“
Naktį Ianas Bremmeris parašė įrašą „Twitter“ paskyroje: „Mes klydome. R.I.P., Boris.“
15 years ago, Boris Nemtsov and I thought Putin was the best way forward for Russia. We were wrong. RIP, Boris. http://t.co/oPEKikvdum
— ian bremmer (@ianbremmer) February 27, 2015
Tačiau V.Putinas netruko sutraiškyti laisvę ir B.Nemcovas greitai juo nusivylė. Jis tapo B.Jelcino įpėdinio kuriamos korupcinės mašinos kritiku. V.Putinas jam atsakė su panieka, kaltindamas B.Nemcovą pinigų ir galios troškimu po to, kai dešimtajame dešimtmetyje „jis pavogė kelis milijardus“.
„Jie buvo nutempti nuo lovio, nuskurdo ir todėl dabar nori grįžti atgal pasipildyti kišenių“, – sakė V.Putinas.
Aš vis galvoju, kokia būtų mano šalis dabar, jeigu 1999 metais B.Jelcinas būtų priėmęs kitokį sprendimą. Jeigu prezidentu būtų buvęs B.Nemcovas, Rusija galbūt būtų valstybe, kurioje aš galėčiau gyventi ir dirbti, – rašo L.Beršidskis.
Dešimtasis dešimtmetis buvo skausmingų reformų ir 10 JAV dolerių už barelį kainuojančios naftos laikotarpis, kuris dabartinėje Rusijoje nėra patogus. V.Putinas žinojo, kad visada gali pasmerkti B.Nemcovą, susiedamas jį su tuo sunkiu laikotarpiu.
Dabar V.Putinas per savo spaudos sekretorių Dmitrijų Peskovą B.Nemcovo mirtį vadina provokacija. Bet kas yra provokatorius? Pastaraisiais mėnesiais Rusijos propagandos mašina kurstė žmones prieš rusų „penktąją koloną“ – žmones, protestavusius prieš Krymo aneksiją ir Kremliaus karą Ukrainoje.
B.Nemcovo pavardė buvo įtraukta į visus priešų sąrašus, kurie buvo paviešinti internete ar valstybinėje televizijoje.
B.Nemcovas žinojo, kad jis yra pavojuje. Nesename savo interviu jis sakė, kad jo motina baiminosi, jog B.Nemcovas gali būti nužudytas. Tačiau jis tikino, kad nebijo – jei bijotų, nedarytų to, ką darė.
„Aš rimtai abejoju, kad B.Nemcovo mirtis sustiprins protestus prieš Putiną. Opozicija yra per silpna, kad simbolizuotų grėsmę. Rusijos liberalai turi ginklą – bandymą įtikinti kitus, kad režimas yra kriminalinis, – tačiau tas ginklas jiems yra per sunkus.
Aš vis galvoju, kokia būtų mano šalis dabar, jeigu 1999 metais B.Jelcinas būtų priėmęs kitokį sprendimą. Jeigu prezidentu būtų buvęs B.Nemcovas, Rusija galbūt būtų valstybe, kurioje aš galėčiau gyventi ir dirbti. Su jo mirtimi mirė ir ta nerealizuota ateities vizija“, – rašo L.Beršidskis.
