„Tai – puiki galimybė istorinei pradžiai“, – apie pirmąjį savo vizitą Lietuvoje kalbėjo B.Netanyahu ir pridūrė, kad šis vizitas svarbus ne tik Lietuvos bei Izraelio valstybėms, bet ir žydų bendruomenei.
„Ministrai pirmininkai priėmė mano kvietimą būsimą susitikimą su Baltijos šalių ministrais surengti Jeruzalėje“, – teigė B.Netanyahu ir pakvietė kartu atvykti šių šalių verslo atstovus.
Praeitą gruodį Donaldui Trumpui paskelbus apie planus perkelti JAV ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę ir tokiu būdu pripažinti šį žydams šventą miestą Izraelio sostine, JT paskelbė tokius planus smerkiančią rezoliuciją.
Už šią rezoliuciją balsavo dauguma ES valstybių, įskaitant Lietuvą ir Estija. Latvija susilaikė.
Bendros spaudos konferencijos metu B.Netanyahu ragino glaudžiau bendradarbiauti saugumo srityje ir pasmerkė Europos Sąjungos planus JAV sankcijų nuvargintam Iranui skirti 18 mln. eurų pagalbos.
B.Netanyahu teigė besitikintis, kad Vidurio ir Rytų Europos valstybės padės sušvelninti ES kritiką dėl Izraelio elgesio Palestinos teritorijose. Pasak Izraelio premjero, ES dažnai su Tel Avivu elgiasi netinkamai, Bendrijos požiūris į jį– iškreiptas.
„Manau, kad vakarykštis ES sprendimas skirti 18 mln. Iranui yra didžiulė klaida. Tai kaip nuodai“, – sakė Izraelio vadovas.
Europos Komisija paramą Iranui skyrė, siekdama padėti išsaugoti susitarimą dėl sankcijų panaikinimo mainais į Irano branduolinės programos apribojimą.
JAV pasitraukė iš šio susitarimo ir paskelbė apie naujas sankcijas, Izraelis ragina šiuo pavyzdžiu pasekti ir Europos šalis.
B.Netanyahu Vilniuje tikino, kad susitarimas tik paskatino Iraną vykdyti branduolinę programą, kuri atvertų kelią sukurti branduolinį ginklą.
B.Netanyahu: „Visos šalys turėtų susitelkti, kad atkurtų sankcijas Iranui, siekiant sustabdyti agresiją ir teroristinę veiklą.“
„Visos šalys turėtų susitelkti, kad atkurtų sankcijas Iranui, siekiant sustabdyti agresiją ir teroristinę veiklą“, – kalbėjo jis.
Savo ruožtu Estijos premjeras Juris Ratas tikino, kad susitikimas buvo labai sėkmingas.
„Kalbant apie Iraną, Estija ir ES padarys viską, kad užtikrintų, jog Iranas negalėtų kurti branduolinių ginklų“, – sakė jis.
Lietuvos premjeras S.Skvernelis teigė nepažadėjęs konkrečios paramos Izraeliui. „Reikia kalbėti apie galimybę išsakyti konkrečią Izraelio poziciją, kuri yra argumentuota ir paremta faktais“, – sakė S.Skvernelis.
Pasak S.Skvernelio, tiek dvišaliame susitikime ketvirtadienį, tiek B.Netanyahu susitikime su Baltijos šalių premjerais, jie „buvo supažindinti su informacija, kokia yra reali situacija Vidurio Rytuose, su Izraelio argumentais“.
„Politikoje, ypač tarptautinėje, ypač tokiame sudėtingame regione, viskas nėra tik juoda ir balta. Manau, kad po šio susitikimo aš ir mano kolegos susidarėme platesnį vaizdą, kas ten vyksta, ir kokios tvyro grėsmės“, – sakė premjeras.
Jis pridūrė, kad reikėtų kalbėti apie tai, kad Izraelis užkirto kelią daug teroristinių išpuolių tiek Europoje, tiek visame pasaulyje.
TAIP PAT SKAITYKITE: K.Girnius: atvykdamas į Lietuvą B.Netanyahu bando gerinti savo reputaciją
Norėtų geresnių santykių su Rusija
Paklaustas, ar Lietuvai priešišką Rusiją Izraelis laiko partnere, B.Netanyahu tikino, kad Maskva jo šaliai grėsmę kėlė iki Berlyno sienos griūties.
„Rusija buvo priešiška valstybė vienu metu, sakiau (Baltijos šalių – BNS) premjerams, kad kai aš tarnavau kariuomenėje prieš 50 metų, mes kovojome su Rusija, 1969-aisiais, prie Sueco kanalo krantų. Rusija rėmė mūsų tuometinį priešą Egiptą: jie šaudė į mūsų lėktuvus, mes nukaudavome Rusijos pilotus“, – pasakojo Izraelio vyriausybės vadovas.
B.Netanyahu pažymėjo, kad nuo šio laiko šalių santykiai patyrė „dramatiškų pasikeitimų“, o didžiausia transformacija įvyko po Berlyno sienos griūties, kai žlungant Sovietų Sąjungai milijonai žydų iš Rusijos patraukė į Izraelį.
„Susiformavo natūralus kultūrinis, kalbinis žmonių tiltas ir panašiai. Santykiai patyrė transformaciją ir, be abejo, mes norėtumėme matyti stiprėjančius santykius sutariant dėl visko, bet tai yra nerealu šiandieniniame sudėtingame pasaulyje. Šiandien sutariame dėl daug dalykų, vienas jų – Rusijos sprendimas dislokuoti pajėgas Sirijoje, greta mūsų sienų“, – kalbėjo B.Netanyahu.
Premjeras pabrėžė keliuose susitikimuose su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu sutaręs dėl techninių sprendimų, kad abiejų valstybių oro pajėgos išvengtų susidūrimų „užsitikrinant, kad negrįžtumėme į laikus prieš 50 metų ir nenumuštumėme vieni kitų lėktuvų“.
„Ir mums pavyko to išvengti. Aš išsakiau mūsų poziciją, kad Iranas privalo palikti Siriją. Iranas siekia įkurti karinį fortą–bazę, aiškiai išreikšdamas tikslą sunaikinti Izraelį iš Sirijos teritorijos“, – tikino B.Netanyahu
Padėkos Lietuvai
BNS praneša, kad dieną prieš su premjeru S.Skverneliu susitikęs B.Netanyahu teigė sieksiantis sustiprinti dvišalius ryšius, kad būtų atsverta, jo teigimu, nepagrįsta ES kritika dėl elgesio su palestiniečiais.
„Noriu jums padėkoti už stiprią poziciją, kurios laikėtės per ES forumus – tiesos vardu, Izraelio vardu, padorumo vardu“, – bendros spaudos konferencijos su S.Skverneliu metu kalbėjo B.Netanyahu.
„Briuselyje ES su Izraeliu dažnai netinkamai elgiasi, esama daug iškraipymų mūsų atžvilgiu, ir džiugu matyti, kad jūs laikotės aiškumo, tiesos ir drąsos pozicijos“, – teigė jis.
„Mes aptarėme, kaip tai gali būti išplėsta“, – pridūrė B.Netanyahu.
S.Skvernelis savo ruožtu Izraelį pavadino Lietuvos strateginiu partneriu Artimųjų Rytų regione ir sakė tikintis, kad šis vizitas dar labiau suaktyvins dvišalius santykius, praneša BNS.
Lietuvos premjeras teigė, kad vienas iš prioritetų – dvišalių ekonominių ryšių stiprinimas, aktyvesnis tarpvyriausybinis bendradarbiavimas, todėl būtų tikslinga įsteigti tarpvyriausybinę bendradarbiavimo komisiją, kuri turėtų suteikti šiems procesams didesnį pagreitį.
Lietuva – viena ištikimiausių diplomatinių Izraelio rėmėjų Europoje, iš dalies dėl Holokausto istorijos ir pozicijų derinimo su Jungtinėmis Valstijomis.
Tačiau pastaruoju metu Lietuvos diplomatijai vis dažniau tenka laviruoti tarp išsiskiriančių ES ir JAV nuomonių. Laikydamasi europinio solidarumo, Lietuva neseka JAV pavyzdžiu pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine ir remia susitarimą su Iranu dėl branduolinės programos, nepaisant JAV ir Izraelio priešiškumo.
TAIP PAT SKAITYKITE: Politologas: „JAV ambasados perkėlimas į Jeruzalę – dar viena vinis į Palestinos valstybingumo karstą“
Lietuva kritikuoja Izraelio vykdomą žydų naujakurių plėtrą okupuotose palestiniečių teritorijose, tačiau tai daro ne taip aštriai kaip kai kurios kitos Vakarų Europos šalys.