A.Hamdokas yra „atidžiai stebimas“, pranešė jo biuras ir pridūrė, kad „keli ministrai ir politiniai lyderiai tebėra suimti nežinomose vietose“.
Anksčiau antradienį Jungtinės Valstijos paskelbė, kad dėl perversmo sustabdys pagalbą Sudanui. Tą patį pagrasino padaryti Europos Sąjunga.
Tuo metu Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas paragino nedelsiant paleisti Sudano premjerą, o 20 val. Grinvičo (23 val. Lietuvos) laiku prasidėjo skubus JT Saugumo Tarybos posėdis.
Po JT galių derybų galėtų būti paskelbtas bendras tekstas, juo pasmerkiant pučą, sakė vienas diplomatas, nesutikęs viešinti savo pavardės.
Prieš šį susitikimą Rusijos ambasadoriaus JT pavaduotojas Dmitrijus Polianskis sakė, kad Taryba „turėtų paraginti sustabdyti visų šalių smurtą“.
Pirmadienį kariai sulaikė premjerą, jo ministrus ir civilius narius Sudano valdančiojoje taryboje, vadovavusioje pereigai prie visiško civilinio valdymo po autokrato Omaro al Bashiro nuvertimo 2019 metais.
Svarbiausias šalies generolas Abdel Fattahas al Burhanas anksčiau užtikrino, kad A.Hamdoko „sveikata gera“. Vienas šaltinis kariuomenėje, prašęs neskelbti jo pavardės, sakė, kad A. Hamdokas buvo nulydėtas namo, o ten „aplink perimetrą“ dabar taikomos „saugumo priemonės“.
Pasipiktinę piliečiai antradienį nesitraukė iš barikadomis blokuotų gatvių, kur degė padangos. Kitą dieną po to, kai kariuomenė įvykdė perversmą ir, pasak vienos gydytojų grupės, nušovė keturis žmones, protestuotojai skandavo „Kariniam valdymui – ne“.
Taip pat intensyvėjo smurtas protestuotojų atžvilgiu.
„Įsiutusios pučistų pajėgos puola protestuotojų susibūrimus skirtingose šalies vietose“, – pranešė Sudano profesionalų asociacija – šalies pagrindinė demokratinė politinė grupė, suvaidinusi svarbų vaidmenį per 2018–2019 metų protestus prieš O.al Bashirą.
Pranešime sakoma, kad po A.Hamdoko paleidimo buvo „keršto išpuolių“.
Liudininkai rytiniame Chartumo rajone Buryje sakė, kad saugumo pajėgos panaudojo ašarines dujas prieš protestuotojus, blokuojančius vieną svarbią gatvę.
Pavojus pinigams
Po perversmo paskelbta nepaprastoji padėtis ir vyriausybės paleidimas išprovokavo griežtą tarptautinę reakciją.
Vašingtonas – svarbus Sudano pereigos rėmėjas – griežtai pasmerkė kariuomenės veiksmus ir sustabdė milijonų dolerių (eurų) pagalbą, o Europos Sąjunga antradienio vakarą pareiškė, kad jei padėtis nepasikeis, tai turės „rimtų pasekmių“, įskaitant Bendrijos finansinės paramos sustabdymą.
Sudanas gali „grįžti į laikus, kai likusi pasaulio dalis jo vengė“, ir prarasti labai reikalingą finansinę pagalbą, sakė Sudano ekspertas Alexas de Waalas, vadovaujantis taikos tyrimų fondui „World Peace Foundation“.
A.Hamdoko vyriausybė anksčiau šiais metais sulaukė tarptautinės finansinės pagalbos. Valdant O.al Bashirui ši pagalba daug metų buvo įšaldyta.
Antradienį šalis jau buvo fiziškai atkirsta nuo išorinio pasaulio. Aviacijos administracija pranešė, kad visi skrydžiai sustabdyti iki spalio 30-osios.
Tuo metu Sudano ambasadoriai Belgijoje, Prancūzijoje iš Šveicarijoje paskelbė pereinantys į perversmo priešininkų pusę. Jie pasmerkė karinį perversmą savo šalyje ir pareiškė, kad jų misijos priklauso „Sudano žmonėms ir jų revoliucijai“, pranešė Informacijos ministerija.
Paskelbus pilietinio nepaklusnumo kampaniją, mieste uždarytos parduotuvės.
„Išeisime tik tada, kai bus atkurta civilių vyriausybė“, – sakė 32 metų demonstrantas Hishamas al Aminas.
Tai naujausias iš virtinės perversmų vienoje menkiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių, po nepriklausomybės paskelbimo 1956-aisiais išgyvenusioje tik retų demokratijos epizodų.
Analitikai sako, kad generolai bando išlaikyti kontrolę savo rankose.
Su A.Hamdoku antradienį pasikalbėjo JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, informavo Valstybės departamentas, sveikindamas premjero paleidimą, bet išreikšdamas „didelį susirūpinimą“ dėl valdžios perėmimo ir pakartodamas, kad JAV remia civilių vadovaujamą demokratiją.
A.Blinkenas paragino kariuomenę paleisti visus civilinius lyderius ir santūriai elgtis su protestuotojais, sakoma Valstybės departamento atstovo Nedo Price'o pareiškime.
Trys šalys, anksčiau tarpininkavusios sprendžiant Sudano konfliktus – JAV, Jungtinė Karalystė ir Norvegija – sakė, kad „kariuomenės veiksmais išduodama revoliucija“.
Afrikos Sąjunga ir Arabų Lyga taip pat išreiškė susirūpinimą.
