Žinutės, kurios buvo automatiškai išsiųstos iš lėktuvo prieš jam dingstant pirmadienį, atskleidė „greičio matavimo prieštaringumą“, sakoma Tyrimų ir analizės biuro (BEA) pranešime.
Lėktuve buvo keletas greičio matavimo prietaisų, tačiau jų atsiųsti duomenys rodo, kad buvo užfiksuotas skirtingas greitis, sakė BEA atstovė spaudai.
„Air France“ vadovas Pierre'as Henry Gourgeonas anksčiau šią savaitę sakė, kad prieš dingdamas lėktuvas automatiškai pasiuntė keletą pranešimų apie „daugelį techninių gedimų“.
Atliekant tyrimą taip pat patvirtinta, kad lėktuvas buvo netoli smarkios audros su perkūnija, kai sudužo Atlanto vandenyne skrisdamas iš Rio de Žaneiro į Paryžių, penktadienį nurodė BEA.
Ši katastrofa tapo dar mįslingesnė, kai Brazilijos pareigūnai pranešė, jog iš vandenyno iškelti daiktai nebuvo nukritusio lainerio „Airbus“ nuolaužos, o šis lėktuvas iki šiol laikomas dingusiu kažkur pusiaukelėje tarp Brazilijos ir Afrikos krantų.
Papildyta 22.23 val. Prancūzija į dingusio lainerio liekanų paieškas pasiųs atominį povandeninį laivą, praneša naujienų agentūra AFP, remdamasi šalies gynybos ministro Herve Morino žodžiais. Pasak ministro, povandeninis laivas ieškos lėktuvo „juodųjų dėžių“.
Kiek anksčiau Prancūzija į nelaimės zoną pasiuntė tyrimų laivą, gabenantį mažuosius povandeninius laivus „Nautile“, gebančius dirbti itin dideliame gylyje, ir nuotoliniu būdu valdomą robotą „Victor-6000“. Šie įrenginiai jau naudoti anksčiau jūros gelmėse ieškant ir iškeliant nuskendusių lėktuvų nuolaužas.
Vis dėlto kai kurie specialistai mano, kad aptikti lėktuvo „juodąsias dėžes“ praktiškai nėra jokių galimybių. Numanomoje lėktuvo kritimo vandenyno gylis svyruoja nuo 3 iki 5 km., o „juodųjų dėžių“, esančių po vandeniu, signalai sklinda tik apie 1500 metrų.
Norint ištyrinėti dugną numanomoje katastrofos vietoje, siūloma į „tarpinį“ 2000–3000 metrų gylį nuleisti sonarą ir tempti jį laivu. Tačiau tokia operacija truktų ganėtinai ilgai, o „juodosios dėžės“ signalus siųs tik vieną mėnesį.
