Latvijos sostinė Ryga jau seniai garsėja kaip klestinčio ofšorinės bankininkystės sektoriaus namai, kuriuose nusikaltėliai ir korumpuoti pareigūnai plauna iš posovietinių šalių pavogtus pinigus.
Šalies bankuose buvo plaunami pinigai, siejami su didžiausiais pastarųjų metų skandalais.
Tarp jų – Sergejaus Magnickio byla, nusikalstama schema „Russian Laundromat“ ir, žinoma, Sergejaus Roldugino, gero Rusijos prezidento Vladimiro Putino, nuotykiai ofšore, apie kuriuos pasakojama Panama Papers.
Nutekinti vidiniai dokumentai rodo, kad Latvijos bankai greičiausiai yra ne tiesiog neutralūs ar naivūs stebėtojai, kuriais naudojasi nusikaltėliai, o aktyvūs nešvarių procesų dalyviai, siūlantys klientams pasinaudoti jų neva unikalia patirtimi.
Tarp dokumentų – elektroninis Latvijoje veikiančių ukrainietiškų bankų ir vyriausybės pareigūnų susirašinėjimas, bankinių pervedimų dokumentai, sutartys.
Dažnas dokumentas surašytas konkrečios ofšorinės kompanijos vardu, o juose aiškinama, kaip naudotis jos paslaugomis.
Nors konkretus ryšys tarp minimų ofšorinių kompanijų ir bankų nėra iki galo aiškus, kai kurių dokumentų turinys rodo, kad juos paskelbė būtent bankų darbuotojai.
Patarimai, kaip išplauti pinigų
Kaip rodo OCCRP tyrimas, į pinigų plovimui naudojamų ofšorinių kompanijų reklamavimo ar net administravimo kampaniją buvo įsisukę mažiausiai trys Rygos bankai – Ukrainos banko „Privatbank“ padalinys „Privatbank Latvia“, su Odesos bankininkais siejamas Regioninis investicinis bankas ir „Baltic International Bank“ (BIB).
Šios ofšorinės kompanijos veikia slapiuose mokesčių rojuose – Panamoje, Belize ir Seišeliuose. O jų sąskaitose kaupiami galimai nešvarūs klientų pinigai, kurie vėliau keliauja į kitas slaptas sąskaitas.
Asmuo, norintis išplauti pinigus, išsiunčia juos į daug skirtingų bankų sąskaitų daugybėje skirtingų kompanijų. Tokią kelionę atlikusios lėšos pamažu sukaupiamos ir pervedamos atgal į ofšorinę kompaniją, priklausančią nešvarių pinigų savininkui.
Šis procesas svarbus bet kuriai pinigų plovimo schemai – tyrėjams kur kas sunkiau atsekti pinigų savininką ir jų kelionės kryptį.
Tiesa, Latvijoje veikiantys bankai, norėdami pervesti pinigus į užsienį, turi atidaryti korespondentines sąskaitas kur kas didesniuose bankuose Vakarų Europoje ir JAV. Tokios sąskaitos leidžia bankams pervesti lėšas į šalis, kur neveikia jų padaliniai.
Žurnalistams nutekintais duomenimis jau susidomėjo Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisija.
Aišku, tokie korespondentiniai bankai dažniausiai gerokai griežčiau laikosi tarptautinės bankininkystės įstatymų ir stebi, ar neplaunami pinigai.
O OCCRP gautuose trijų minėtų Latvijos bankų dokumentuose kaip tik ir pateikiama nemažai patarimų, kaip apgauti korespondentinius bankus.
Atrodo, kad klientai viliojami būtent galimybe apmauti bankų prievaizdus, stebinčius, ar neplaunami pinigai. Pavyzdžiui, pateikiamos naudingos instrukcijos, kaip įtikinamai suklastoti sąskaitas.
OCCRP kreipusis į dokumentuose minimus bankus, „Privatbank Latvia“ jokio komentaro neatsiuntė, o tiek Regioninis investicinis bankas, tiek BIB atstovai teigė, kad jokių instrukcijų pinigus plauti siekiantiems klientams neskelbė.
Beje, BIB šių metų kovą Latvijoje jau buvo nubaustas 1,1 mln. eurų bauda už pakartotinius įstatymų dėl pinigų plovimo prevencijos pažeidimus.
Žurnalistams nutekintais duomenimis jau susidomėjo Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisija.
Visą OCCRP tyrimą apie Latvijoje veikiančių bankų suktybes galite skaityti čia.
