Ekonomikos analitikai kraipo galvas. Juos nustebino plano ambicingumas ir Graikijos valdžios perdėm optimistinės prognozės. Per trejus metus graikai žada šalies deficitą, siekiantį 8,7 proc., sumažinti iki Europos Sąjungos (ES) toleruojamo lygio – 3 procentų. Pagal planą deficitas šiais metais sumenks 4 procentais. To tikimasi pasiekti smarkiai apkarpius lėšas gynybai ir ligoninėms, kur, graikų teigimu, labiausiai paplitusi korupcija. Didesnes pajamas valstybė ketina susirinkti iš padidėjusių alkoholio ir tabako gaminių akcizų. Be to, graikai užsimojo nuodugniai reformuoti mokesčių sistemą ir stipriai papurtyti tuos, kurie vengė mokėti mokesčius. Plane numatyta keisti ir dabartinę krašto pensijų sistemą. Graikijos valdžia prisiekinėja, kad planą įgyvendins bet kokiomis priemonėmis. Tačiau penktadienį paveiktas niūrių prognozių, susijusių su neaiškia Graikijos ekonomikos ateitimi, euro kursas patyrė stipriausią smuktelėjimą per visą mėnesį.
Visas viltis graikai deda į laukiamą ekonomikos augimą. Jų skaičiavimais, šiemet bendrasis vidaus produktas (BVP) kils 0,3 proc., kitais metais – 1,5 proc., o 2012 metais BVP augimas sieks beveik 2 procentus.
Ekonominė padėtis Graikijoje išlieka niūri, vis giliau šaknis įleidžia nedarbas.
Gelbėjimosi planą graikai kurpė tam, kad galėtų pasiskolinti 54 mlrd. eurų. Ši milžiniška suma turės užkaišioti vis didėjančią valstybės skolą, kuri šiais metais greičiausiai pasieks 120 proc. BVP. Tačiau graikų finansų ministrui George'ui Papaconstantinou baigus plano pristatymą per vyriausybės posėdį, kurį tiesiogiai transliavo graikų televizija, tarptautinės rinkos sureagavo neigiamai. Graikijos skolos draudimo kaina pasiekė neregėtas aukštumas, per dvylika mėnesių smarkiausiai pabrango ir valstybės obligacijos.
Ekonomistai garsiai išreiškė abejones, teigdami, kad vyriausybė greičiausiai nepasieks visų užsibrėžtų finansinių tikslų. Anot jų, ekonomikos augimas ir valstybės skola yra nesuderinami dalykai, tad arba nemažės valstybės skola, arba šalies ūkis neaugs.
Sukurptą planą turės palaiminti ES finansų ministrai, kitą mėnesį susitinkantys Briuselyje. Tačiau EK prieš tai dar gali pareikalauti smarkiau apkarpyti valstybės išlaidas, netikėdama, kad graikų Finansų ministerija atgaus 1,2 mlrd. eurų iš vengiančiųjų mokėti mokesčius.
Europos centrinio banko prezidentas Jeanas Claude'as Trichet dar kartą pakartojo, kad Graikijai nebus suteiktos palengvintos banko skolinimosi sąlygos. Tačiau jis taip pat paneigė girdimus nuogąstavimus, kad Pietų Europos valstybei gali tekti palikti euro zoną.
Ekonominė padėtis Graikijoje išlieka niūri, vis giliau šaknis įleidžia nedarbas. Šiuo metu oficialiai nedirba kas dešimtas graikas, bet baiminamasi, kad iš tikrųjų padėtis dar blogesnė. Mat ypač daug darbo vietų prarandama sunkiai besiverčiant smulkiems šeimyniniams verslams. Padėtis negerėja ir turizmo srityje. Sprendžiant iš išankstinių užsakymų, turistų srautas šiemet padidės nedaug. Pernai į geru klimatu, prieinamomis kainomis ir svetingumu pagarsėjusią Graikiją atvyko 12 proc. mažiau užsieniečių nei 2008 metais.
Graikijos ir kai kurių kitų euro zonos šalių sunki ekonomikos padėtis sukėlė abejonių ir dėl pačios Europos pinigų sąjungos. Banko „Standard Bank“ analitikas Steve'as Barrow pareiškė, kad euro zonai trūksta tokios struktūros, kuri kartkartėmis leistų valstybėms formuoti lankstesnę politiką. Anot jo, pagal dabartinę sistemą stiprios valstybės tik dar stiprės, pavyzdžiui, Vokietija jau žada mažinti mokesčius, o silpnųjų padėtis tik blogės – Graikija ir Airija šiuos metus jau pasitiko ypač stipriai susiveržusios diržus.
