Teigiama, kad štabas įsikurs Mikelio mieste, už 140 km nuo sienos su Rusija. Jau yra žinoma, kad į kuriamas pajėgas neabejotinai bus įtraukti Švedijos ir Norvegijos kariai.
Dalinys, pavadintas FLF (angl. Forward Land Forces), taip pat bus aprūpintas šarvuota technika, įskaitant tankus. Jis bus pavaldus Aljanso štabui Norfolke, JAV rytinėje pakrantėje. Pasak straipsnio, apie brigados dislokavimą bus oficialiai paskelbta artimiausiomis savaitėmis.
-
Vokietijoje dėl įtariamo sabotažo uždaryta kariuomenės bazė, incidentas – ir NATO bazėje
-
Baltijos šalių premjerai aptarė NATO atgrasymo stiprinimą, sankcijų Rusijai griežtinimą
-
NATO naikintuvai tris kartus kilo atpažinti ir lydėti Rusijos orlaivių
-
Lietuva su Nyderlandais dalijosi NATO viršūnių susitikimo organizavimo patirtimi
Planai apie NATO vadavietės įkūrimą Mikelyje paaiškėjo dar pavasarį. Nurodoma, kad Suomijos valdžia tokį sprendimą priėmė „siekdama sustiprinti prevencinį atgrasymą“ vykstančio karo Ukrainoje ir Rusijos bandymų išprovokuoti migrantų krizę pasienyje fone.
Anksčiau NATO sausumos brigados buvo dislokuotos Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.
Savo ruožtu Norvegijos gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas nurodė, kad štabas Mikelyje buvo kuriamas dalyvaujant karalystės kariškiams. Pasak jo, Oslas pritaria, kad Šiaurės šalys naujoje NATO struktūroje būtų pavaldžios Norfolkui. Šiuo tikslu į štabą atvyks apie 375 karininkai iš aljanso šalių, kurie koordinuos sausumos pajėgų operacijas ir prireikus bus pasirengę valdyti Švedijos ir Suomijos karines pajėgas.
Trečiadienį Suomijos gynybos ministras Antti Hakkanenas patvirtino, kad derasi su keliomis NATO šalimis dėl aljanso karių dislokavimo. Jo teigimu, siekiama, kad šios pajėgos galėtų atvykti į respubliką „krizinėse situacijose“, kuriomis jis, be kita ko, turėjo omenyje „įtemptą atmosferą pasienyje“.
Nacionalinės pratybos, kuriose dalyvaus 3 200 karių ir 500 vienetų karinės įrangos, vyks nuo rugpjūčio 31 d. iki rugsėjo 6 d. įvairiose Suomijos dalyse, įskaitant pasienio ruožą su Rusija.
Šią savaitę Rusijos užsienio reikalų ministerija išreiškė susirūpinimą dėl didėjančio Suomijos karinio aktyvumo. Ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad jis prasidėjo po to, kai šalis 2023 m. pavasarį įstojo į NATO.
„Ne kartą atkreipėme dėmesį į tai, kad Suomijos vadovybės užsienio politika šiandien kuriama pagal kolektyvinę Vakarų liniją dėl strateginio pralaimėjimo Rusijai sukėlimo“, – sakė ji ir pridūrė, kad Maskva būsimas pratybas vertina būtent šiame kontekste.
