„Suomija išsiųs devynis Rusijos ambasadoje dirbusius asmenis, kurie vykdė žvalgybos funkcijas“, – sakoma vyriausybės pareiškime.
Jame priduriama, kad „ši veikla pažeidžia Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių“. Pareiškimas paskelbtas po prezidento Sauli Niinisto ir šalies Užsienio reikalų ir saugumo politikos ministrų komiteto susitikimo.
„Sprendimai grindžiami suomių saugumo ir žvalgybos tarnybos (SUPO) vertinimu“, – naujienų agentūrai AFP teigė Užsienio reikalų ministerijos generalinė direktorė Marja Liivala.
SUPO socialiniame tinkle „Twitter“ tvirtino, kad tai didelė nesėkmė Rusijos žvalgybai Suomijoje.
Kaimyninių šalių santykiai pablogėjo po Rusijos invazijos į Ukrainą, kuri paskatino Suomiją atsisakyti dešimtmečius vykdytos karinio neprisijungimo politikos ir 2022 metų gegužę pateikti paraiškas prisijungti prie Aljanso. Suomija oficialiai tapo NATO nare balandį.
Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto gegužę pranešė, kad jo šalies ambasados Maskvoje ir konsulato Sankt Peterburge banko sąskaitos buvo įšaldytos.
Sąskaitų įšaldymas sutapo su Suomijos valstybinės energetikos įmonės „Fortum“ pranešimu, kad Maskva perėmė jos dukterinės įmonės Rusijoje kontrolę, prezidentui Vladimirui Putinui pasirašius dekretą, patvirtinantį verslo perėmimą Rusijoje.
Vasarį Suomija taip pat pradėjo 200 km tvoros prie Rusijos sienos statybos projektą, Helsinkiui baiminantis, kad Maskva gali pasitelkti sieną kertančių migrantų srautus politiniam spaudimui daryti.
Naujoji trijų metrų aukščio metalinė tvora, simbolizuojanti svarbų politikos pokytį, pakeis pasienyje esančias lengvas medines tvoras, kurių pirminis tikslas buvo neleisti nuklysti gyvuliams į kitą pusę.
