Suomija, kilus paukščių gripo protrūkiui, paskers 120 tūkst. kailinių žvėrelių

Suomija, didžiausia Europoje lapių kailių augintoja, dėl paukščių gripo protrūkių šalies kailinių žvėrelių fermose turės paskersti 120 tūkst. lapių ir audinių, trečiadienį pranešė pareigūnai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„13 fermų buvo įsakyta išskersti, – naujienų agentūrai AFP teigė Suomijos maisto tarnybos virusologijos skyriaus vadovė Tuija Gadd (Tuija Gad). – Dešimtyje fermų skerdimas jau baigtas.“

Birželį pranešta apie H5N1 paukščių gripo protrūkius tarp kirų, o liepą Suomijoje nustatyti pirmieji užsikrėtusių kailinių žvėrelių atvejai.

Rugpjūčio pradžioje Suomijos pareigūnai nusprendė paskersti kailinius žvėrelius visose fermose, kuriose nustatyta infekcija, ir nuo to laiko skerdimų skaičius nuolat auga.

Nuo 2021 metų pabaigos Europoje kilo didžiausias per visą istoriją paukščių gripo protrūkis, panašūs kilo ir Šiaurės bei Pietų Amerikose.

Liepą Pasaulio sveikatos organizacija įspėjo, kad paukščių gripo protrūkiai tarp žinduolių gali padėti virusui lengviau plisti tarp žmonių.

Suomijoje yra apie 400 kailinių žvėrelių fermų, kuriose laikoma apie 1,3 mln. kailinių žvėrelių, sakė T. Gadd.

Paukščių gripo protrūkiai vėl paskatino raginimus uždrausti šią pramonę Suomijoje, kuri yra pirmaujanti sertifikuotų lapių kailių augintoja Europoje ir kasmet išgauna beveik milijoną kailių.

COVID-19 pandemijos metu Prancūzija, Nyderlandai ir Estija įvedė naujus draudimus, o Danija po pandemijos protrūkių įsakė išnaikinti visą fermose auginamų audinių populiaciją.

T. Gadd tikino, kad kailinių žvėrelių fermose protrūkiai, atrodo, rimsta, nes jau prasideda kirų migracija į pietus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis