Helsinkis teigia, kad Rusija migrantus naudoja kaip hibridinio karo įrankį.
Penktadienį buvo išsiųstas teisės akto projektas, kuris leistų vyriausybei „apriboti tarptautinės apsaugos prašymų priėmimą tam tikroje ribotoje Suomijos valstybės sienos teritorijoje ir jos artimiausioje aplinkoje“, kad būtų galima teikti pastabas, sakoma vyriausybės pranešime.
„Nustatėme, kad mūsų pareigūnams reikia priemonių sausumos sienai kontroliuoti“, – žurnalistams sakė Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo (Peteris Orpas).
Pastabas dėl teisės akto galima pateikti iki kovo 25 dienos. Vyriausybė pareiškė norinti, kad siūlomas įstatymo projektas įsigaliotų kuo greičiau.
„Įstatymas galėtų būti taikomas tik tais atvejais, kai būtina kovoti su pastangomis daryti įtaką Suomijai taip, kad kiltų rimtas pavojus mūsų suverenitetui ar nacionaliniam saugumui. Sprendimas galėtų būti priimamas proaktyviai ir ne ilgiau kaip vienam mėnesiui“, – teigė vyriausybė.
Suomijos santykiai su rytine kaimyne pašlijo po to, kai Rusija prieš daugiau kaip dvejus metus pradėjo invaziją į Ukrainą.
Maskva įspėjo apie atsakomąsias priemones po to, kai Suomija pernai balandį įstojo į Vakarų gynybos aljansą NATO ir atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos.
Lapkritį Suomija uždarė keturis iš aštuonių sienos perėjimo punktų su Rusija, o po to uždarė ir likusius.
Nors Helsinkis iš dalies sušvelnino uždarymą, gruodžio 14 dieną jis vėl nusprendė uždaryti visą sieną.
Remiantis oficialiais statistiniais duomenimis, lapkritį, gruodį ir sausį per rytinę sieną į Suomiją atvyko apie 1,3 tūkst. prieglobsčio prašytojų.
Helsinkis teigia, kad prieglobsčio prašytojų antplūdį organizavo Rusija, su kuria šalis turi 1 340 km sieną.
„Turime būti pasirengę, kad atėjus pavasariui padėtis gali pablogėti“, – žurnalistams sakė P. Orpo.
Suomijos vyriausybės teigimu, naujieji teisės aktai bus laikini ir „taikomi tik rimtiems instrumentalizuotos migracijos atvejams“, o Suomijai bus leista išlaikyti atvirą sieną kitiems transporto srautams.
