Tačiau kas, jeigu šie duomenys laikomi visai ne Prancūzijoje, o kokiame nors atokiame Šiaurės kampelyje – valstybėje, kurioje galioja kiti įstatymai? Panašu, kad privatumo trokštantiems prancūzams išeitis netrukus atsiras. K
aimyninės Vokietijos Rostoko mieste kitą pavasarį pradeda veikti vadinamasis „Jūrų liūtas“. Tai specialus šviesolaidinis kabelis, kuris Vakarų Europą per Baltijos jūros dugną sujungs su Suomija. Apžvalgininkai šią šalį jau praminė skaitmenine Šiaurės Šveicarija dėl pažado saugoti duomenis nuo nepageidaujamų akių, pirmiausia – nuo užsienio valstybių.
Apžvalgininkai šią šalį jau praminė skaitmenine Šiaurės Šveicarija dėl pažado saugoti duomenis nuo nepageidaujamų akių, pirmiausia – nuo užsienio valstybių.
Suomiai įsitikinę, kad vartotojai vis dažniau naudosis vadinamuoju „interneto debesiu“. Tai – galimybė savo duomenis saugoti ir virtualius reikalus tvarkyti vien internete. Tokias paslaugas teikiančios bendrovės duomenų talpyklas dėl saugumo išbarsčiusios po visą pasaulį. Suomija stengiasi kuo daugiau tokių duomenų centrų priglausti pas save.
Naujuoju tūkstančio ir šimto kilometrų ilgio kabeliu duomenys bus siunčiami 15 terabitų per sekundę greitaveika. Palyginimui – kelis šimtus itin aukštos kokybės filmų persiųsti užtruktų akimirką. Su tokiu pralaidumu Vakarų Europos bendrovės be vargo galės prieiti prie Suomijos interneto tinklo. Jo kabeliai palei geležinkelio linijas išvedžioti į atokiausias vietoves. O ten – puiki vieta milžiniškiems duomenų centrams.
Suomija jiems tinka dėl vėsaus klimato, nes duomenų saugyklų serveriai kaista, o šiaurėje juos aušinti kur kas pigiau, nei šilto klimato šalyse. Čia aušina pati gamta. O kur dar daugybė atsinaujinančios energijos šaltinių, kurie leidžia duomenų centrui įrengti specialią pigią elektrinę. Suomija, beje, duomenų centrams ir taip sumažino elektros energijos kainą.
Todėl neseniai šalyje jau įsikūrė du amerikiečių „banginiai“. Už milijardą dolerių sename popieriaus fabrike talpyklas įsirengė „Google“, kiek mažesnį centrą už ketvirtį milijardo dolerių pastatė „Microsoft“. Suomijoje įsikūrė net Rusijos interneto milžinas „Yandex“. Tokia marga kompanija tik sutvirtina Suomijos pažadą tapti Šiaurės Šveicarija – neutralia užuovėja skaitmeniniame pasaulyje.
Pažadas ypač patrauklus vokiečiams, kurie suirzę dėl spaudoje po Edwardo Snowdeno skandalo pasigirdusių versijų, esą amerikiečiai internete uoliai seka savo sąjungininkus. Todėl ne viena bendrovė dėl šventos ramybės tikriausiai mieliau duomenų talpyklas perkeltų į Suomiją. Pirmoji pasiūlymu susigundžiusi – Vokietijos kompanija „Hetzner Online“, siūlanti duomenis laikyti jos „debesyje“. Už galimybę duomenų centrą kurti Suomijoje bendrovė paklojo 10 mln. eurų.
Suomijai visas „Jūrų liūto“ kabelis kainuos tik 65 mln. eurų. O jį drauge su kompanija „Alcatel-Lucent“ tiesianti valstybinė Suomijos komunikacijų bendrovė „Cinia Group“ skaičiuoja, kad dėl vis išmanesnių interneto paslaugų vien per pastaruosius dvejus metus duomenų persiuntimo pasaulyje kiekis patrigubės. Todėl iš anksto talpyklas ruošianti Suomija gali gauti labai daug pelno ir sukurti dar vieną sėkmės istoriją, kuri pakeistų jau nusileidusią „Nokia“ žvaigždę.
