69-erių S.Niinisto dalyvauja prezidento rinkimuose kaip nepriklausomas kandidatas, siekiantis būti virš partijų politikos ir susitelkti ties savo svarbiausiu prioritetu: užtikrinti, kad Suomiją saugotų JAV raketų skydas, bet tuo pačiu nesupykdyti galingosios kaimynės Rusijos, su kuria šalis turi bendrą 1 340 tūkst. kilometrų sieną.
Rinkimų apylinkės atsidarė 9 val. (vietos ir Lietuvos laiku) ir užsidarys 20 val. S. Niinisto jau balsavo kartu su daugiau kaip 36 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių, kurių užregistruota 3,5 milijono.
Naujausios nuomonių apklausos rodo, kad parama dabartiniam prezidentui sumažėjo, tačiau jį tebepalaiko 51–63 proc. rinkėjų – gerokai daugiau nei kitus septynis kandidatus. Už S.Niinisto pagrindinį varžovą, Žaliųjų partijos kandidatą Pekką Haavisto, balsuotų apie 13–14 proc. apklaustųjų.
Jei S. Niinisto šį sekmadienį pavyktų surinkti daugiau kaip 50 proc. rinkėjų balsų ir jis iškart laimėtų rinkimus, tai būtų pirmasis kartais nuo 1994 metų, kai Suomijoje buvo įvesta dviejų turų tiesioginių prezidento rinkimų sistema.
Jeigu prireiks, antrasis rinkimų ratas bus surengtas vasario 11 d.
„Dabar mažiau aišku, ar jis laimės per pirmąjį turą, bet viskas rodo, kad galiausiai jis bus perrinktas prezidentu“, – sakė profesorius Teivo Teivanenas Helsinkio universiteto politologas.
Suomijos prezidentas yra valstybės vadovas ir vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas. Prezidentas kartu su vyriausybe sprendžia gynybos ir užsienio politikos klausimus, išskyrus ES reikalus.
Pirmosios kadencijos metu S.Niinisto kruopščiai puoselėjo santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, nors nuo 2014-ųjų, kai Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą, Vakarų šalių ryšiai su Kremliumi yra itin pašliję.
