Suomijos premjerė trečiadienį sakė, kad jos šalis gali „per kelias savaites“ apsispręsti dėl NATO narystės, o Švedijoje taip pat vyksta atitinkamos diskusijos.
„Šiuo metu galiu pasakyti, kad tai labai tikėtina, bet sprendimas dar nepriimtas“, – penktadienį sakė suomių Europos reikalų ministrė Tytti Tuppurainen.
Vasario 24-ąją Maskvos pradėta invazija į Ukrainą iš pagrindų pakeitė Suomijos ir Švedijos visuomenės ir politikų požiūrį į karinio neutralumo politiką, kurios buvo laikomasi ilgą laiką.
„Suomijos žmonės atrodo jau apsisprendę, ir didžiulė dauguma palaiko NATO narystę“, – britų televizijai „Sky News“ sakė T. Tuppurainen.
Rusijos užsienio reikalų ministerija anksčiau penktadienį sakė, kad Suomija ir Švedija turi teisę rinktis
Tačiau jos turėtų suprasti tokio žingsnio pasekmes mūsų dvišaliams santykiams ir visai Europos saugumo architektūrai“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai Marijos Zacharovos pareiškime.
Suomijos istorija glaudžiai persipynusi su Rusijos; abi šalys turi 1,3 tūkst. km ilgio bendrą sieną.
1917 metais Suomija paskelbė nepriklausomybę po 150 metų trukusio carinės Rusijos valdymo.
Per Antrąjį pasaulinį karą daug mažesnė suomių kariuomenė atrėmė Sovietų Sąjungos invaziją, bet pagal taikos sutartį perdavė Maskvai kai kurias pasienio teritorijas.
Per Šaltąjį karą Suomija išliko neutrali mainais į Maskvos garantijas, kad nebus užpulta.
Suomijos vyriausybė tikisi artimiausiomis savaitėmis pasiekti bendrą poziciją parlamente NATO narystės klausimu. Įstatymų leidėjai dar ketina išklausyti saugumo ekspertų vertinimų.
Daugelis analitikų prognozuoja, kad Suomija paraišką dėl stojimo į NATO gali pateikti per Aljanso viršūnių susitikimą birželį.
Bet kurios naujos narės priėmimui turi pritarti visos 30 dabartinių NATO šalių. Šis procesas gali trukti nuo keturių mėnesių iki metų.
