Įstatymų leidėjai 184 balsais prieš septynis pritarė įstatymui, patvirtinančiam, kad Suomija sutinka su NATO sutarties sąlygomis.
Išgąsdintos Maskvos invazijos į Ukrainą, Suomija ir Švedija praėjusių metų gegužę atsisakė dešimtmečius vykdytos karinio neprisijungimo politikos ir pateikė prašymus įstoti į šiuo metu 30 valstybių vienijančią Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją.
-
Turkija: derybos dėl stojimo į NATO su Švedija ir Suomija planuojamos kovo 9 dieną
-
NATO naikintuvai per savaitę du kartus kilo atpažinti ir lydėti Rusijos orlaivių
-
Suomija artėja prie narystės NATO be Švedijos
-
J.Stoltenbergas: Ukraina įstos į NATO, bet dar ne dabar
-
Suomija pradeda statyti tvorą pasienyje su Rusija
Tačiau Helsinkis susiduria su mažesnėmis diplomatinėmis kliūtimis nei Stokholmas, todėl atrodo, kad Suomijos stojimo procesas gali pajudėti į priekį dar iki balandžio mėnesį įvyksiančių visuotinių rinkimų, nes viešoji nuomonė taip pat pritaria narystei transatlantiniame kariniame aljanse.
Suomijos ir Švedijos narystę remia visos NATO narės, išskyrus dvi. Procesą stabdo Vengrija ir, ypač, Turkija.
Daugelis Suomijos parlamento narių siekė, kad iki balandžio 2 dieną įvyksiančių rinkimų būtų priimti teisės aktai, patvirtinantys, kad Suomija sutinka su NATO sutarties sąlygomis.
Helsinkis iki šiol pabrėždavo, kad nori prisijungti prie Aljanso kartu su Švedija, tačiau kai kas minimą įstatymo projektą suprato kaip signalą, kad Suomija yra pasirengusi veikti viena.
Tuo tarpu Turkija blokuoja šių Šiaurės šalių paraiškas, kaltindama Švediją, kad ji suteikia prieglobstį, jos nuomone, teroristams, ypač Kurdistano darbininkų partijos (PKK) nariams.
Kita vertus, Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu pirmadienį pareiškė, kad Turkija palankiai vertina Suomijos stojimą.
„Galime atskirti Švedijos ir Suomijos narystės procesus“, – sakė jis.
Nors Švedija supranta Suomijos poziciją, ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas teigė, kad vien tik Suomijos prisijungimas galėtų apsunkinti glaudų šių Šiaurės šalių karinį bendradarbiavimą, nes Švedija viena liktų be NATO apsaugos.
M.Cavusoglu pranešė, kad trijų šalių derybos bus atnaujintos kovo 9 dieną. Derybos su Švedija buvo nutrauktos kilus ginčui dėl Stokholme surengtų protestų, įskaitant Korano kopijos sudeginimą prie Turkijos ambasados.
Vengrija savo ruožtu pranešė, kad jos balsavimas dėl Šiaurės šalių paraiškų greičiausiai įvyks kovo mėnesį.
