Nors Rusija įspėjo dėl branduolinių ginklų dislokavimo Baltijos jūros regione, jei Suomija ir jos kaimynė Švedija įstotų į NATO, suomių premjerė Sanna Marin sakė, kad šalis dabar greitai apsispręs, ar teikti paraišką dėl narystės.
„Manau, tai įvyks gana greitai. Per kelias savaites, ne mėnesius“, – praėjusią savaitę sakė S.Marin.
Švedija taip pat diskutuoja, ar teikti paraišką dėl stojimo į NATO, Rusijai vasario 24-ąją pradėjus invaziją Ukrainoje.
200 Suomijos parlamentarų praėjusią savaitę gavo vyriausybės „baltąją knygą“ dėl saugumo, įskaitant stojimo į NATO ir kitas galimybes, tokias kaip sustiprinti dvišaliai gynybos susitarimai.
Dokumente jokių rekomendacijų nepateikiama, bet pabrėžiama, kad nebūdama NATO narė Suomija neturi saugumo garantijų, nors šiuo metu yra Aljanso partnerė.
Jame sakoma, kad jei Suomija priklausytų NATO, „atgrasomasis poveikis“ būtų „daug didesnis“. Tuo pačiu pažymima, kad narystė taip pat reikštų Suomijos įsipareigojimą padėti kitoms NATO valstybėms.
Du dešimtmečius narystei NATO Suomijoje pritardavo 20–30 proc. gyventojų, bet Rusijai pradėjus karą Ukrainoje šis skaičius viršijo 60 proc., rodo visuomenės apklausos.
„Nepritardavau stojimui į NATO, bet dėl šios situacijos dabar pritariu“, – sakė 24 metų Sofia Lindblom, trečiadienį vedžiojusi savo šunį Helsinkio centre.
„Įstojimas atneštų tam tikrą saugumą“, – naujienų agentūrai AFP sakė ji.
Netoliese, Senato aikštėje, Vuokka Mustonen sakė, kad invazija į Ukrainą „visiškai pakeitė“ jos nuomonę ir dabar ji pritaria narystei NATO.
„Jaučiuosi gan saugi, bet ganėtinai susirūpinusi“, – sakė 69 metų moteris.
„Labai tikėtinas“ scenarijus
Remiantis suomių žiniasklaidos surinktais viešais pareiškimais, pusė visų 200 Suomijos parlamento narių dabar pritaria narystei, o „prieš“ pasisako vos 12.
Likusieji žada savo poziciją išdėstyti po išsamių diskusijų.
Suomijos vyriausybė pareiškė besitikinti per ateinančias savaites pasiekti konsensusą parlamente. Įstatymų leidėjai dabar ruošiasi išklausyti saugumo ekspertų nuomonę šiuo klausimu.
Šeštadienį suomių Europos reikalų ministrė Tytti Tuppurainen „labai tikėtinu“ pavadino scenarijų, kad Helsinkis pateiks stojimo paraišką.
„Tačiau sprendimas dar nepriimtas“, – sakė ji britų televizijai „Sky News“.
Vis tik suomiai „atrodo jau apsisprendę, ir didžiulė dauguma palaiko NATO narystę“, pridūrė ministrė.
Daugelis analitikų spėja, kad Suomija galėtų pateikti paraišką iki birželio mėnesį vyksiančio NATO viršūnių susitikimo.
Bet kurios naujos narės priėmimui turi pritarti visos 30 dabartinių NATO šalių. Šis procesas gali trukti nuo keturių mėnesių iki metų.
Helsinkis jau sulaukė viešų NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo patikinimų, kad Aljanso durys lieka atviros, taip pat kelių valstybių narių paramos.
Suomių prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) pareiškė, kad jo šalies bandymas įstoti į NATO galėtų išprovokuoti Maskvos atsaką, įskaitant teritorinius pažeidimus ir hibridines atakas. Suomijos narystės Aljanse šalininkai mano, kad šalis yra visiškai pasirengusi pasipriešinti tokiems veiksmams.
1917 metais Suomija paskelbė nepriklausomybę po 108 metus trukusio carinės Rusijos valdymo.
Per Antrąjį pasaulinį karą daug mažesnė suomių kariuomenė atrėmė Sovietų Sąjungos invaziją, bet pagal taikos sutartį perdavė Maskvai kai kurias pasienio teritorijas.
Per Šaltąjį karą Suomija išliko neutrali mainais į Kremliaus garantijas, kad nebus užpulta.
Kritus Geležinei uždangai, Suomija užmezgė glaudžius ryšius su Vakarų valstybėmis, įstojo į Europos Sąjungą ir tapo artima NATO partnere.
Suomių lyderiai vengė visavertės narystės Aljanse, manydami, kad karinis neutralumas yra geriausias būdas palaikyti darbinius santykius su Rusija.
