P. Orpo surengė aukščiausiojo lygio susitikimą saugumo ir imigracijos klausimais, kuriame dalyvavo ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas (Kaja Kalas), Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas), Italijos lyderė Giorgia Meloni (Džordža Meloni) ir Graikijos premjeras Kiriakas Micotakis (Kyriakos Mitsotakis).
Po susitikimo kalbėdamas su žurnalistais Suomijos vyriausybės vadovas sakė, kad „saugumo padėtis pasikeitė“.
„Rusija kelia nuolatinę ir pavojingą grėsmę Europos Sąjungai ir Europos šalims“, – teigė P. Orpo.
„Europos gynyba turi būti stiprinama visomis įmanomomis priemonėmis, turime išnagrinėti visas finansines galimybes“, – sakė P. Orpo, tačiau konkrečių planų dėl biudžeto didinimo nepaminėjo.
K. Kallas pritarė, kad „Rusija kelia tiesioginę grėsmę Europos saugumui“, tačiau pažymėjo, kad „saugumas susideda iš įvairių elementų“.
„Visoje Europoje matome įvairias hibridines atakas – sabotažą, kibernetines atakas, taip pat pavojingus šešėlinius laivynus, GPS trikdžius ir kabelių pažeidimus, taip pat migracijos vertimą ginklu“, – sakė K. Kallas.
Suomija kaltina Rusiją migrantų antplūdžio organizavimu po to, kai 2023-iųjų rudenį prie jos 1 340 km ilgio rytinės sienos su Rusija atvyko beveik 1 tūkst. migrantų be vizų.
P. Orpo teigė, kad Suomijos sienos su Rusija, kuri, kaip jis pažymėjo, yra ES ir NATO siena, apsauga yra „egzistencinis klausimas Suomijai ir kitoms ES narėms bei NATO sąjungininkėms“.
Jis taip pat pažymėjo, kad šalys „turi ir toliau remti Ukrainą tiek, kiek reikės“.
