Vidaus reikalų ministras, Estijos konservatorių liaudies partijos (EKRE) pirmininkas Martas Helme sekmadienį duodamas interviu radijui TRE suabejojo naujosios Suomijos ministrės pirmininkės – 34 metų Sannos Marin – kompetencija.
TAIP PAT SKAITYKITE: Jauniausia pasaulio premjerė Sanna Marin: kas ji ir kuo sužavėjo rinkėjus?
„Prisimenu, Vladimiras Uljanovas-Leninas sakė, kad kiekviena virėja gali tapti ministre ar kažką panašaus. Dabar mes matome, kaip pardavėja tampa ministre pirmininke, o kažkokie gatvės aktyvistai ir neišsilavinę asmenys – vyriausybės nariais“, – kalbėjo M.Helme.
Jauniausia pasaulio premjerė S.Marin yra kilusi iš neturtingos šeimos, todėl studijų metais dirbo kasininke.
Pirmoji Suomijos atsiprašė Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid, vėliau – premjeras Juri Ratas. Iš pradžių tikinęs, kad kalbėjo ne kaip vyriausybės narys, o privatus asmuo, galiausiai atsiprašė ir M.Helme. Tiesa, jis kaltino žiniasklaidą, kuri esą akcentavo ne tą jo pasisakymo dalį.
„Tą specifinį sakinį apie Suomijos ministrę pirmininkę, kurį jūs interpretavote kaip žeminantį, aš interpretavau kaip pagyrimą – pripažinimą, kad kažkas gali pakilti nuo žemos socialinės pozicijos iki politikos aukštumų“, – pirmadienį žurnalistams sakė M.Helme.
Pasak M.Helmės, jei kažkas ne taip suprato jo pasisakymą, dėl to kalta Estijos žiniasklaida.
Stipri reakcija Estijoje
Tartu universiteto Europos Sąjungos ir Rusijos magistro studijų programos direktorius Stefano Braghiroli 15min teigė, kad į M.Helmės pasisakymus apie S.Marin sureagavo visa Estijos žiniasklaida, taip pat kilo stipri visuomenės, politikų reakcija.
Politologo teigimu, Estijoje reakcija buvo stipresnė nei Suomijoje.
„Visų pirma todėl, kai tai įvyko nuo ankstesnio skandalo praėjus maždaug mėnesiui. Tuomet Helme suomių laikraščiui pasakė, kad NATO reikia plano B, nes Aljanso ateitis nėra savaime suprantama“, – teigė S.Braghiroli.
Prezidentė K.Kaljulaid pareiškė, toks pasisakymas yra labai liūdnas ir kelia grėsmę konstitucinei tvarkai Estijoje.
Savo ruožtu S.Marin reagavo įrašu feisbuke: tikino labai besididžiuojanti Suomija, nes, kilusi iš neturtingos šeimos, ji galėjo įgyti išsilavinimą ir gyvenime daug pasiekti.
„Parduotuvės kasininkė gali tapti ministre pirmininke“, – rašė S.Marin.
Anot S.Braghiroli, Suomija ir NATO yra du pagrindiniai Estijos tarptautinių santykių ramsčiai.
„Suomija yra laikoma pagrindine sąjungininke, vyresniuoju broliu, ji ilgus metus rėmė Estiją. Tiesą sakant, pats Helme interviu pripažino, koks svarbus buvo Suomijos indėlis, net per Estijos nepriklausomybės karą.
Šalių ryšiai yra itin stiprūs, todėl buvo tiek daug aštrių reakcijų, atsiprašymų“, – 15min sakė politologas.
Kenkiama Estijos reputacijai
Koalicijos partnerės, konservatyvios partijos „Isamaa“ („Tėvynė“) lyderis Heliras-Valdoras Seederas pirmadienį palygino M.Helmės pasisakymus su prieštaringai vertinamo rusų politiko Vladimiro Žirinovskio išsišokimais.
„Nenoriu lyginti, bet esu priverstas tai padaryti. Greitai atsidursime situacijoje, kai niekas, kaip į Žirinovskio komentarus Rusijoje, nekreips dėmesio, o užsienyje niekas nevertins rimtai. Atsidursime panašioje situacijoje su vidaus reikalų ministru“, – portalui news.err.ee sakė H.V.Seedaras.
S.Braghiroli sakė manąs, kad ilgalaikėje perspektyvoje M.Helmės pasisakymai rando Suomijos ir Estijos santykiuose nepaliks.
„Tačiau visos tos trumpalaikės krizės keičia Estijos įvaizdį Suomijos akyse. Ne tik Suomijos, bet, turbūt, ir Europos Sąjungos akyse.
Estija susikūrė nuspėjamos, patikimos, nuoseklios tarptautinės partnerės reputaciją. Ir nors šalies elgesys politikoje nepasikeitė, skandalai kenkia tokiam jos įvaizdžiui“, – teigė politologas.
Nepatenkinti koalicijos partneriai
S.Braghiroli tikina, kad EKRE tapus koalicijos dalimi, visuomenėje ir tarp politikų kilo nerimas.
„Buvo tikimasi, kad EKRE lėtai, bet pakeis savo elgesį. Galbūt išlaikys tuos pačius politikos prioritetus, tačiau sušvelnins kalbą, elgsis labiau vyriausybiškai. Tačiau nepanašu, kad tai įvyko. Ligi šiol EKRE elgiasi ir vartoja kalbą, kuri efektyviai pritraukia nusivylusius rinkėjus“, – sakė politologas.
Tiesa, jis pabrėžė, kad partijos EKRE įtaka vyriausybės sprendimų priėmimui išlieka labai ribota.
Pasak politologo, EKRE, priklausydama valdančiajai koalicijai, kenkia jos stabilumui. Savo elgesiu stengdamasi mobilizuoti elektoratą, ji pastato koalicijos partnerius į labai nepatogią poziciją.
S.Braghiroli teigimu, kai M.Helme pasakė, kad NATO reikia plano B, itin nepatogioje padėtyje atsidūrė partnerė „Isamaa“, kuri yra viena didžiausių transatlantinių ryšių rėmėjų.
Anot politologo, tai, kad Estijos politikoje forma tampa svarbesnė už turinį, rodo ir opozicijos elgesys. Socialdemokratai ir Reformų partija gerokai dažniau inicijuoja balsavimus dėl nepasitikėjimo. Tokį antradienį „išgyveno“ ir M.Helme.
Už nepasitikėjimą balsavo 44 parlamentarai, prieš – 42, dešimt susilaikė. Kad ministrui būtų pareikštas nepasitikėjimas, „už“ turi balsuoti 51 parlamentaras.
S.Braghiroli pabrėžia, kad daugiausia susilaikė partijos „Isamaa“ atstovai ir tik vienas Centro partijos, kuriai priklauso premjeras J.Ratas, narys.
„Tai buvo signalas EKRE, kad ji elgtųsi labiau vyriausybiškai. Be to, tai rodo, kokioje nepatogioje padėtyje yra atsidūręs premjeras. Jis, viena vertus, jaučiasi nepatogiai dėl tokios Helmės retorikos, kita vertus, susiejo savo politinę ateitį su šia vyriausybe.
Jei ši vyriausybė žlugs, jis bus didžiausias pralaimėtojas. Akivaizdu, kad jis to nenori“, – 15min sakė S.Braghiroli.
EKRE iškilo pasinaudojusi 2015-ųjų Europos politinį kraštovaizdį perbraižiusia migracijos krize. Partija pasisako prieš pabėgėlius, multikultūralizmą, pabrėžia konservatyvių vertybių svarbą.
