Jei šis klausimas užsitęs, visas naujų narių priėmimo į karinį aljansą procesas taps abejotinas, interviu Suomijos naujienų agentūrai STT sakė prezidentas Sauli Niinisto.
„Jei tai neįvyks iki susitikimo Vilniuje, kodėl tai turėtų įvykti po jo?“ – sakė S. Niinisto.
Liepos 11–12 dienomis Lietuvos sostinėje vyks NATO viršūnių susitikimas.
Norėdama priimti naujas nares, NATO reikalauja vienbalsio esamų narių pritarimo. Turkija ir Vengrija yra vienintelės 30 valstybių turinčio Vakarų gynybinio aljanso narės, kurios oficialiai nepritarė Švedijos ir Suomijos stojimui.
Nors Vengrija pažadėjo tai padaryti vasario mėnesį, Turkija nepareiškė noro artimiausiu metu ratifikuoti abiejų šalių stojimo sutartį. S.Niinisto pabrėžė, kad galutinį Turkijos sprendimą priima Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas .
„Manau, kad jis jokiomis aplinkybėmis neleis, kad jam darytų įtaką koks nors visuomenės spaudimas, – sakė S. Niinisto. – Tačiau jei kas nors paaiškės per dvišales Turkijos ir Jungtinių Valstijų derybas, tai gali turėti įtakos.“
Turkija delsė pritarti Švedijos ir Suomijos narystei NATO, nes ją, be kita ko, įskaudino neseniai Stokholme įvykusios aktyvistų, kurie prie Turkijos ambasados sudegino Koraną ir pakabino R. T. Erdoganą vaizduojančią lėlę, demonstracijos.
Sausį Ankara neribotam laikui atidėjo svarbų susitikimą Briuselyje, kuriame turėjo būti aptartas dviejų Šiaurės šalių įstojimas į NATO.
S.Niinisto sakė, kad Suomija ir Švedija praėjusį pavasarį iš NATO išgirdo daug padrąsinančių pareiškimų apie sklandų ir nesudėtingą narystės procesą – Šiaurės šalių duetas pareiškė ketinantis prisijungti prie NATO gegužės mėnesį.
Jis apgailestavo, kad taip neatsitiko, ir pridūrė, kad vėlavimas kelia galvos skausmą ne tik dviem šalims kandidatėms.
„Matau, kad tai jau tapo NATO problema. Akivaizdu, kad NATO šalys taip pat buvo nustebintos“, – sakė S.Niinisto.
