„Aš pasiūliau, kad Baltijos jūros regione būtų pasiektas bendras susitartinas, kad tie atsakikliai būtų visuomet įjungiami šiame regione“, – pareiškė S.Niinisto per spaudos konferenciją po derybų su V.Putinu Suomijos prezidento vasaros rezidencijoje.
Pasak jo, „Baltijos šalyse ir kitose vietose esama tam tikros baimės prieš Rusiją ten bijoma Rusijos“.
„Tai – viena vertus. Kita vertus – Rusijoje NATO laikoma didele grėsme. Tad susidaro toks uždaras ratas. Šiam ratui suardyti reikalingas svarbus žodis – „pasitikėjimas“. Šiam pasitikėjimui stiprinti svarbu, kad nors ir mažais žingsneliais mes galėtume judėti į priekį šia kryptimi“, – pabrėžė Suomijos prezidentas.
Vienu tokiu žingsniu S.Niinisto nurodė veiklą, kuria būtų siekiama išvengti incidentų ir avarijų.
„Todėl aš ir iškėliau klausimą dėl aviacijos skrydžių su įjungtais atsakikliais. Nes mums žinoma, kad tokie skrydžiai susiję su tam tikra rizika ir gana dideliu pavojumi“, – sakė Suomijos prezidentas.
V.Putinas į tai atkirto, kad NATO lėktuvų su išjungtais atsakikliais virš Baltijos skraido dvigubai daugiau negu rusų. „Tai ne mūsų pramanai, o statistika“, – nurodė jis, tačiau pridūrė sutinkąs su S.Niinisto pasiūlymu.
„Grįžęs į Maskvą duosiu nurodymą Rusijos URM ir gynybos ministrui traukti šį klausimą į numatomo NATO ir Rusijos Tarybos posėdžio Varšuvoje dienotvarkę “, – sakė V.Putinas.
V.Putino apsilankymas Suomijoje yra pirmas jo vizitas Europos Sąjungos šalyje po referendumo Britanijoje, kur nuspręsta išstoti iš ES.
V.Putino apsilankymas Suomijoje yra pirmas jo vizitas Europos Sąjungos šalyje po referendumo Britanijoje, kur nuspręsta išstoti iš ES.
Tai vyksta ir tokiu laiku, kai ES iki vasario pratęsė sankcijas Rusijai dėl jos vaidmens Ukrainos krizėje.
Tuo pačiu laiku Rusija yra padidinusi savo karinį aktyvumą Rytų Europoje, padažnėjo jos karo aviacijos pažeidimų oro erdvėje.
NATO į tai atsakė sustiprindama savo buvimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, dėl to padaugėjo debatų neprisijungusiose Suomijoje ir Švedijoje, ar nevertėtų ir joms stoti į NATO.
