– Koks jūsų vizito Lietuvoje tikslas?
– Tikslas – susitikti su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi ir, žinoma, aptarti visas Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo, Europos Sąjungos temas ir klausimus. Šiuo metu mes turime tiek daug klausimų, susijusių su Baltarusija, Viduržemio jūros rytais ar kitomis Europos problemomis. Aš buvau čia prieš metus Suomijos pirmininkavimo metu; tai buvo penkių valandų sustojimas Vilniuje. Dabar turiu šiek tiek daugiau laiko, ir, žinoma, pasinaudojau šia proga susitikti su Baltarusijos opozicijos kandidate Sviatlana Cichanouskaja, tai taip pat buvo labai įdomu.
– Koks jūsų įspūdis apie Cichanouskają? Lietuvoje mes daug diskutuojame apie tai, koks bus kitas jos žingsnis, kada ji grįš į Baltarusiją. Ar ji dalyvaus Baltarusijos politikoje? Koks jūsų įspūdis apie jos planus ir ko ji siekia?
– Žinoma, mūsų pozicija dėl Baltarusijos rinkimų buvo tokia pati kaip ir visų ES šalių: nemanome, kad tai buvo labai sąžiningi rinkimai, turėtų įvykti nauji atviri rinkimai, kuriuos stebėtų tarptautinė bendruomenė. Tačiau girdime ir matome, kad tarptautiniams stebėtojams nebuvo leista atvykti stebėti šių rinkimų. Tai, kas vyko po rinkimų: represijos prieš opoziciją ir net politinių kalinių bei kitų kandidatų laikymas už grotų, buvo visiškai nepriimtina.
Žinoma, mes tai užprotestavome. Aš taip pat tiesiogiai bendravau su Baltarusijos užsienio reikalų ministru Vladimiru Makėjumi ir išsakiau mūsų nuomonę apie rinkimus bei paprašiau pradėti dialogą tarp opozicijos ir vyriausybės šioje porinkiminėje situacijoje.
Taigi tai nėra Rytų ir Vakarų problema, tai yra principų, rinkimų, žodžio laisvės, laisvų ir sąžiningų rinkimų ir pan. klausimas.
Tai, be abejo, buvo ir mano žinutė Cichanouskajai, jog mes palaikome šią dialogo idėją, kurią kelia opozicija, ir manome, kad iš tikrųjų ESBO būtų tinkama organizacija dialogui pradėti. Žinau, kad šis siūlymas egzistuoja, tačiau Albanija šiuo metu yra ESBO pirmininkė, Albanijos ministras pirmininkas Rama ir Švedijos ministras pirmininkas turi aplankyti Minską. Mes teikiame tam visišką paramą ir bandome priversti Baltarusiją priimti ESBO delegaciją.
ESBO naudingumo priežastis yra ta, kad Baltarusija pati yra ESBO narė, priėmusi visus ESBO principus. Taigi tai nėra Rytų ir Vakarų problema, tai yra principų, rinkimų, žodžio laisvės, laisvų ir sąžiningų rinkimų ir pan. klausimas. ESBO galėtų būti geriausia priemonė padėti šioje situacijoje.
– Lietuva jau paskelbė, kad ponas Lukašenka yra buvęs Baltarusijos prezidentas, ar manote, kad mes šiek tiek per daug dėl to skubame?
– Na, matau, kad tokio pobūdžio situacijose visada sunku suprasti, kaip elgtis su lyderiu, kuris negavo mandato laisvuose ir sąžininguose rinkimuose. Žinoma, vadovybė: kariuomenė, policija, valstybės aparatas ir t.t. yra Lukašenkos rankose.
Matome, kad reikia dabartinės vadovybės ir opozicijos dialogo, todėl manau, kad šiuo klausimu apeliavome į Lukašenką; nenoriu komentuoti skirtingų šalių pozicijų šiuo klausimu, bet manau, svarbiausia, kad turėtume bendrą poziciją ES ir kad dabar ragintume vadovybę priimti ESBO delegaciją Minske.
– Žvelgiant iš Suomijos perspektyvos, koks yra geidžiamiausias dabartinių Baltarusijos įvykių rezultatas?
– Kai tai aptariau su Baltarusijos užsienio reikalų ministru Makėjumi, jis man pasakė, kad (ir kaip mes matėme naujienose, tokie yra dabartiniai lyderių planai) norima pradėti Konstitucijos keitimą, sušaukti referendumą, o po to naujus rinkimus.
Mums tai atrodo labai ilgas kelias, be abejo, galbūt reikalinga ir konstitucinė reforma, bet gal tai daugiau opozicijos ir vadovybės dialogo klausimas, kad kažkaip būtų išspręstas įvykusių nesąžiningų rinkimų klausimas. Taip yra todėl, kad tikriausiai gyventojai vis dar galvoja, jog tai nebuvo teisinga, jog tai nebuvo tikrasis paskelbtų rinkimų rezultatas.
Čia, žinoma, tarptautinė bendruomenė gali pasiūlyti pagalbą organizuojant sąžiningus rinkimus, tačiau situacijos sprendimas turi prasidėti pačioje šalyje. Baltarusija yra suvereni šalis, todėl visi turi gerbti šalies suvereną. Vis dėlto, jei dialogas tarp šalių neprasideda, situacija yra beveik aklavietėje.
– Praėjusį ketvirtadienį (rugpjūčio 27 d.) prezidentas Putinas paskelbė, kad Rusija subūrė teisėsaugos pajėgų rezervą. Anot jo, Lukašenka paprašė jo surinkti tokias pajėgas, o Rusija yra pasirengusi įsikišti į Baltarusijos vidaus reikalus, jei pagal Rusijos požiūrį įvyks tam tikrų neramumų. Kokia Suomijos pozicija dėl to?
– Žinoma, viena iš didžiausių rizikų, kurią matėme tokio tipo demonstracijose, yra ta, jog jose gali būti ir provokacijų. Matome, kad šiose organizuotose demonstracijose nebuvo smurto, tai puiku, bet, žinoma, per kai kurias provokacijas tokiose situacijose gali nutikti bet kas.
Manau, kad didžiausia rizika, žinoma, yra ta, kad dėl tokios situacijos gali kilti smurtas ir kraujo praliejimas, kurio reikėtų vengti visomis priemonėmis. Geriausias būdas to išvengti, mūsų supratimu, yra siekti dialogo ir prireikus paprašyti ESBO pagalbos tame dialoge, kurį turėtų pradėti vyriausybė ir opozicija.
Taip pat manau, kad labai svarbu, jog visi gerbtų suverenią šalį. Iki šiol reikia pripažinti Rusijos vaidmenį ta prasme, kad Rusija yra pagrindinė Baltarusijos ekonominė partnerė, žinoma, dar ir seni istoriniai ryšiai, ir susitarimas dėl sąjunginės valstybės. Vis dėlto, kiek suprantu, opozicija nepakėlė balso prieš Rusiją ar prieš santykius su ja. Vietoj to, jie pakėlė balsą dėl savo konstitucijos; manau, kad tai yra teisingas prašymas.
– Kalbėjome apie solidarumą ir bendrą ES ir Vakarų Europos požiūrį į Baltarusiją. O kaip ekonominis solidarumas? Prezidentas Lukašenka pareiškė, kad jis nubaus Lietuvą ir Lenkiją nukreipdamas krovinius iš Lietuvos ir Lenkijos į Rusiją, o gal ir į Latviją. Lietuvai tai gali būti reikšmingas ekonominis smūgis. Kalbant apie vakarietiškų vertybių solidarumą, ar manote, kad neturėtume duoti priežasties diktatoriams žaisti prieš mus ir ar manote, kad Latvija neturėtų priimti tų krovinių? Kokia jūsų pozicija? Vertybės prieš verslą?
– Tai, be abejo, veda mus į diskusijas dėl sankcijų, dėl kurių ES šalys susitarė, pradėdamos rengti sankcijų Baltarusijai sąrašą. Jos nukreiptos prieš individualius asmenis, o ne prieš Baltarusijos gyventojus. Manau, jog tai yra pagrindinis principas.
Aš taip pat skaičiau naujienas, kad sankcijos ir reakcijos kartais sukuria šias atsakomąsias reakcijas. Manau, mes turėtume stipriai solidarizuotis šiais klausimais. Taip pat atkreipkime dėmesį į šalis, tokias kaip Lietuva, kurios dabar padeda Baltarusijos opozicijai; kaimynė priėmė opozicijos kandidatą, todėl norėčiau, kad tai netaptų situacija, kurioje dėl to per daug kenčiate.
– Vėl kalbant apie solidarumą: akivaizdu, jūs girdėjote apie Astravo atominę elektrinę, nutolusią tik 52 kilometrai nuo Vilniaus. Lietuva yra rimtai susirūpinusi Astravo saugumu. Bandėme įtikinti savo Vakarų partnerius, Baltijos šalių partnerius nepirkti elektros iš šios elektrinės, nes ji nėra saugi. Suomija ilgą laiką buvo atominės energijos tauta, ar jūs manote, kad šalys turėtų pirkti nesaugią branduolinę energiją iš Baltarusijos Astravo, aš kalbu apie Latviją, Estiją ir Lietuvą?
– Tai man bus sudėtinga, nes priklausau žaliųjų partijai; mano partija vis pralaimi mūšius dėl branduolinės energijos savo šalyje, mes du kartus palikome vyriausybę dėl branduolinių sprendimų. Taigi, kaip žaliasis, aš, žinoma, nematau branduolinės energijos kaip Europos ar kitų regionų ateities energijos. Tai mano politinė pozicija branduolinės energijos srityje, kylanti iš mano partijos.
Antra, žinoma, visada, kai statoma atominė elektrinė, saugumo ir tinkamo rizikos valdymo klausimai yra labai svarbūs. Aš visada vertinau nepriklausomas branduolinės saugos institucijas ir jų vaidmenį. Pavyzdžiui, Suomijoje turime STUK, mūsų branduolinės saugos organizaciją, kuri itin kritiškai vertino kai kuriuos statybų procesus mūsų šalyje, todėl kai kurie statybos procesai buvo atidėti.
Prieš metus su ponu Linu Linkevičiumi aptarėme, kaip mes galime padėti rengiant nepriklausomus branduolinės saugos tyrimus, mes netgi pasiūlėme bandomojo laikotarpio terminus. Žinau, jog ši nepriklausoma branduolinės saugos reguliavimo grupė yra, šioje komandoje taip pat yra vienas suomių ekspertas, atliekantis Astravo apžvalgą. Tokio pobūdžio darbas, mano manymu, yra nepaprastai svarbus, nes padidina gyventojų pasitikėjimą. Dirbti nepriklausomose branduolinės saugos institucijose ir reguliariai pateikti savo rekomendacijas ir nuomonę yra tinkamas būdas sprendžiant Astravo problemą.
– Grįžtant į Baltijos jūros teritoriją, šią savaitę Švedija dėl nematyto įtampos augimo pasiuntė keletą papildomų karių į Gotlandą. Panašu, kad Baltijos jūros zona kaista, ar Suomija dabartinėje situacijoje taip pat įžvelgia tam tikrą pavojų?
– Baltijos jūros regionas yra mūsų artimiausi vandenys, pastaraisiais metais investavome į savo kariuomenę, į laivus, šiuo metu kalbame apie naujus naikintuvus ir pan. Mūsų politika yra palaikyti mūsų pačių kariuomenę geros formos, ir, žinoma, turime atsargos armiją, atsargoje turime 270 000 žmonių.
Net Europos mastu tai yra didelis rezervas, toks yra mūsų požiūris. Pastaraisiais metais taip pat sustiprinome karinį bendradarbiavimą su Švedija.
– Kaip jūs matote, jei prezidentas D.Trumpas laimės antrąją JAV prezidento kadenciją, kaip vystysis JAV ir Europos santykiai, kokia bus NATO ateitis?
– Pirmiausia, kalbant apie Europos klausimą, mes, žinoma, turime tam tikrą susitarimo kontrolę, pvz., „Atviro dangaus“ susitarimą, tad, be abejo, mums labai palanku, jog šie susitarimai būtų tęsiami. Mes apgailestaujame, kad, pavyzdžiui, JAV paliko „Atvirą dangų“, nes tai labai svarbu mūsų saugumui.
Kalbėjau su JAV valstybės sekretoriumi Pompeo ir Rusijos užsienio reikalų ministru Lavrovu, ypač ginklų kontrolės klausimais, ir mes raginame JAV ir Rusiją tęsti savo derybas šiais klausimais, nes jie labai aktualūs ir Europai.
Nepaisant to, kas nugalės per lapkričio rinkimus, mums kelia nerimą, tai, jog bendras JAV susidomėjimas Europa mažėja arba bent jau nedidėja.
– Ką tikitės pasakyti Rusijos užsienio reikalų ministrui Lavrovui kitą kartą, kai kalbėsitės?
– Na, pastaroji mūsų diskusija vyko po rinkimų Baltarusijoje, ir, žinoma, kartais mes laikomės skirtingų nuomonių. Šį kartą turėjome labai skirtingus požiūrius daugeliu Baltarusijos rinkimų klausimų.
Žinoma, aš visada skatinu Rusiją palaikyti politinį dialogą visais svarbiausiais bendrais klausimais.
Šis interviu buvo publikuotas naujienų portale the Lithuania Trbune https://lithuaniatribune.com/
