Įžvelgė panašumus
Viena internautė rado keistą panašumą tarp senovės Egipto dievo Sokaro ir „Oskarų“ apdovanojimų statulėlės.
„Kodėl auksinė Amerikos kino akademijos „Oskaro“ statulėlė beveik lygiai tokia pati kaip Egipto blogio, ugnies, nusidėjėlių karalystės ir mirusiųjų globėjo dievo Sokaro?
Taip pat verta dėmesio pamėgta okultistų technika – žaidimas raidėmis (OSCAR -SOCAR). Kritiškas mąstytojas“, – pastebėjo ji.
Vardai rašomi kitaip
Visų pirma reikia pastebėti, kad senovės egiptiečių dievybės Sokaro vardas nerašomas su raide C, kaip Oskaras (angl. Oscar). Senovės egiptiečių ir anglų kalbomis jis vadinamas Sokar, Seker, o graikiškai – Sokaris arba Socharis.
Sokaras buvo laikomas memfitų mirusiųjų dievu, nekropolius stačiusių darbininkų globėju, amatininkų, gaminančių kapų dirbinius bei ritualinius įrankius ir mumifikacijai naudojamas medžiagas dievu.
Tiksli Sokaro vardo reikšmė nėra aiški. Spėjama, kad jis kilo iš termino „skr“, reiškiančio burnos valymą, kuris minimas Karsto raštuose ir yra susijęs su vienu iš laidojimo ritualų – „burnos atvėrimo“ ceremonija.
Pasak kitos teorijos, Sokaro vardas susijęs su fraze „sy-k-ir“, kuri verčiama „skubėk pas mane“. Ją kitas dievas Ozyris ištarė deivei Izidei kaip pagalbos šauksmą. Dar kiti mano, kad vardas reiškia „pasipuošusį“.
Sokaras buvo žinomas kaip „jis iš Rosetau“. Šiuo atveju turima omenyje vietovę aplink Gizos piramides arba apskritai bet kokį nekropolį ir įėjimą į požeminį pasaulį. Jis taip pat žinomas kaip požeminio pasaulio valdovas ir „didysis dievas su dviem išskleistais sparnais“, kas reiškia – kilęs iš vanago dievybės.
Pagrindinė Sokaro dievinimo vietovė buvo Memfis, kur ketvirtosios sėjos mėnesio 26-ąją dieną vykdavo jo vardu praminta šventė. Jos metu egiptiečiai atlikdavo žemės purenimo ir galvijų varymo ritualus. Tai reiškia, jog Sokaras taip pat buvo ir žemdirbystės dievas.
Iš pradžių Sokaras buvo garbinamas kaip totemas, vėliau – kaip personifikuotas erelis, vanagas ar sakalas. Senosios karalystės periodu dažniausiai buvo vaizduojamas su valdžios skeptru ir gyvybės ženklu.
Naujosios karalystės laikotarpiu pradėtas vaizduoti kaip mumija su vanago galva ir skeptru, simbolizuojančiu valdžią, ietimi ir durklu. Sokaras paprastai vaizduojamas stovintis ant piliakalnio ir turintis saulės diską, karvės ragus ir karališkąją kobrą.
Piramidžių tekstuose Sokaras dažnai minima kaip atskira dievybė, tačiau kituose raštuose jis siejamas su Ptahu. Kartu jie simbolizavo dirvožemį ir jo galią kurti gyvybę. Vėliau Sokaras pradėtas sieti ir su Ozyriu kaip sudėtinė dievybė – Ptahas-Sokaras-Ozyris, kuri reiškė tris visatos aspektus: sukūrimą, stabilumą ir mirtį.
Parinko ne tą nuotrauką
Kaip minėta, Sokaras buvo vaizduojamas su vanago, erelio ar sakalo galva. Internautės pasidalintose nuotraukose matoma visai kita dievybė: dievas su mėlynos spalvos galva ir vienu skeptru. Paprastai taip vaizduojamas kitas senovės egiptiečių dievas Ptahas.
Jis yra vienas iš senovės egiptiečių svarbiausių dievų, garbintas kaip vietinis Memfio dievas, menų ir amatų globėjas. Manoma, kad jis su galėjo būti tapatinimas su vietiniu žemės dievu Tatenenu, garbinamas kaip vaisingumo dievas. Trečiame tūkstantmetyje prieš Kristų Ptahas laikytas viso, kas egzistuoja, kūrėju. Ramzių valdymo laikotarpiu priskirtas aukščiausiųjų dievų trejetui (su Ra ir Amonu). Jam priskirta faraonų globėjo funkcija, egzistavo paprotys jo šventyklose karūnuoti valdovus.
Ptahas buvo vaizduojamas kaip vyras prigludusiais drabužiais ir kepuraite, kurias senovės Egipte dėvėdavo amatininkai, bei lazda rankose arba apvyniotas audeklu kaip mumija.
„Oskaro“ istorija
„Oskaro“ statulėlė, ko gero, vienas geriausiai pasaulyje atpažįstamų apdovanojimų, buvo sukurta dar 1929 m. 1927 m. įkūrus Kino meno ir mokslo akademiją, MGM meno vadovas Cedricas Gibbonsas sukūrė riterio, stovinčio ant kino juostos ritės ir laikančio kryžiuočio kardą, statulėlės dizainą. Tuomet Akademija pasiūlė Los Andželo skulptoriui George‘ui Stanley įgyvendinti šį projektą ir taip atsirado visiems gerai žinomas apdovanojimas.
Filmo ritėje atvaizduoti penki stipinai, atspindintys pirmines Akademijos šakas: aktorius, režisierius, prodiuserius, technikus ir rašytojus.
Oficialiai statulėlė vadinama Akademijos apdovanojimu už nuopelnus, tačiau visiems geriau žinoma „Oskaro“ pavadinimu.
Kaip nurodoma oficialioje interneto svetainėje, jo tiksli kilmė nėra aiški, tačiau, pasak vienos populiarios istorijos, jį taip praminė Akademijos bibliotekininkė, kuriai trofėjus priminė jos pačios dėdę Oskarą. Akademija šią pravardę oficialiai patvirtino tik 1939 m., nors viešojoje erdvėje statulėlė jau buvo gerai žinoma šiuo vardu.
Manoma, kad pati statula yra sukurta pagal meksikiečių kino režisieriaus ir aktoriaus Emilio Fernandezo atvaizdą. Pasak šios istorijos, jis pateko į nelaisvę kovodamas Meksikos revoliucijoje ir pabėgo į Jungtines Valstijas. Praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje vyras pradėjo dirbti Holivude, kur paprastai atlikdavo antraplanio aktoriaus vaidmenį. E.Fernandezas susipažino su C.Gibbonso žmona, o ši paprašė E.Fernandezo pozuoti nuogam eskizui, kad sukurtų pagrindą trofėjui.
Vėliau E.Fernandezas grįžo į Meksiką, kur tapo garsiu aktoriumi ir režisieriumi, nors pats taip ir nebuvo nominuotas „Oskarui“.
15min verdiktas: trūksta konteksto. „Oskaro“ statulėlė greičiausiai, buvo sukurta pagal meksikiečių režisieriaus ir aktoriaus E.Fernandezo atvaizdą ir neturi nieko bendro su senovės egiptiečių dievu Sokaru, kuris vaizduojamas su vanago ar erelio galva. Nuotraukose, kuriomis pasidalijo internautė, matoma dar kita egiptiečių dievybė – Ptahas. Jo mėlyna kepuraitė prilygsta amatininkų nešiotiems galvos dangalams.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
