Apie Marievalio kaime surastus kapus paskelbė vietinių tautų bendruomenės „Cowessess First Nation“ (vietinių tautų savivaldos Saskačevano provincijos pietryčiuose organas) atstovai.
Kaip rašoma BBC naujienų rusų kalba tarnybos interneto svetainėje, tai – pati didžiausia rasta kapavietė.
Gegužės mėnesį panašios įstaigos Kamloopso mieste (Britų Kolumbijos provincija) teritorijoje buvo aptikta 215 vaikų kapų.
„Tai nėra masinė kapavietė, bet atskiri bevardžiai kapai“, – sakė „Cowessess First Nation“ vadovas Cadmusas Delormas.
Paieškos metu buvo naudojamas georadaras, leidžiantis pamatyti po žeme esančius objektus.
Paieškos darbus finansuoja valstybė, jie tęsis ir kitur.
„Tai tik pradžia“, – įsitikinęs Bobby Cameronas, Kanados vietinių tautų federacijos prezidentas.
Kol kas nenustatyta, ar Marievalyje rasti palaikai yra vaikų, ir ar jie susiję su čia veikusia mokykla.
Vykstant tyrimui, „Cowessess First Nation“ tikisi Katalikų Bažnyčios, valdžiusios internatą Marievalyje nuo 1899 iki 1997 metų, bendradarbiavimo, teigiama BBC naujienų rusų kalba tarnybos interneto svetainėje publikuotame straipsnyje.
Išsiųsdavo prievarta
Remdamasis kalbomis tarp vietos gyventojų, K.Delormas įtaria, kad anksčiau palaidojimų vietos buvo pažymėtos, bet 1960-aisiais administracija sunaikino ženklus.
Jam pritaria B.Cameronas:
„Be jokios abejonės jie bandė nuslėpti vaikų, su kuriais elgtasi netinkamai ir kurie buvo nužudyti šiose įstaigose, skaičių. Kanada įeis į istoriją kaip tauta, kuri bandė išnaikinti vietinius gyventojus.“
Interviu naujienų agentūrai „Reuters“ K.Delormas sakė, kad gali būti, jog dalis mokyklos kapinėse Marievalyje palaidotų žmonių – suaugę katalikai parapijiečiai, nepriklausę vietinėms tautoms.
Kanados vietinių tautų federacijos vicepirmininkė Heather Bear, kuri aštuntajame dešimtmetyje lankė mokyklą Marievalyje, prisimena, kad ten tikrai buvo kapinės, nors neatrodė, jog tokios didelės, kaip atrasta dabar.
Taip pat tai, kad vaikai stengėsi nevaikščioti greta jų, nurodo BBC naujienų rusų kalba tarnyba.
1863-1998 metais Kanadoje veikė daugiau kaip 130 mokyklų-internatų, finansuojamų valstybės.
Kad integruotųsi į Kanados visuomenę, į jas prievarta buvo išsiųsta daugiau kaip 150 tūkst. vietinių tautų atstovų vaikų.
Skirtingais duomenimis, nuo 3,2 iki 6 tūkst. jų mirė, kiti pabėgdavo – daugiausia dėl blogų gyvenimo sąlygų.
Mokinių bendrabučiai buvo įrengti blogai pastatytuose ir menkai šildomuose pastatuose, kuriuose nebuvo sanitarinių patalpų, vaikai buvo blogai maitinami ir gydomi.
Vaikams buvo draudžiama kalbėti savo kalbomis ir laikytis savo tautos papročių.
Administracijos atstovai naudojo fizinį ir seksualinį smurtą.
„Mus žemino kaip tautą ir vertė išsižadėti savo tapatybės“, – pareiškė vieno iš tokių internatų auklėtinė Florence Spavier.
Mus žemino kaip tautą ir vertė išsižadėti savo tapatybės.
Vietinių tautų federacijos vadovas mokyklas-internatus vadino „nusikaltimų vieta“ ir „koncentracijos stovykla“, teigiama BBC naujienų rusų kalba tarnybos interneto svetainėje publikuotame straipsnyje.
Kultūrinis genocidas
2008 metais Kanados valdžios sukurta komisija nustatė, kad dauguma tokių internatų auklėtinių negrįžo į savo bendruomenes.
Priverstinės asimiliacijos politiką ji pavadino kultūriniu genocidu.
Tada Kanados vyriausybė atsiprašė vietinių gyventojų.
To kol kas nepadarė Katalikų Bažnyčia, administravusi apie 70 procentų tokių internatų.
Radus palaidojimus Kamloopse, popiežius Pranciškus sakė, kad yra nusivylęs bei paragino visus gerbti vietinių tautų teises ir kultūrą, tačiau susilaikė nuo oficialaus atsiprašymo.
Kaip nurodo BBC naujienų rusų kalba tarnyba, Saskačevano provincijos katalikų vyskupas Donas Bohlenas mokyklų kapinių tvarkymui ir palaikų identifikavimui 2019 metais „Cowessess First Nation“ paaukojo 70 000 Kanados dolerių.
Taip pat aktyvistams jis pateikė bažnyčių archyvuose esančius mirties liudijimus.
Kanados premjeras Justinas Trudeau pareiškė, kad yra siaubingai nusivylęs dėl Marievalyje rastų palaidojimų bei pavadino tai gėdingu sisteminio rasizmo, diskriminacijos ir neteisybės, nukreiptų prieš vietines tautas, priminimu.
Atsižvelgiant į pastaruosius įvykius, kai kurių Britų Kolumbijos, Saskačevano ir Naujojo Bransviko provincijų miestų valdžios atšaukė šventinius Kanados dienos liepos 1-ąją minėjimus.
Buvo išniekinti arba demontuoti keli paminklai veikėjams, įskaitant ir pirmąjį Kanados premjerą Johną A.Macdonaldą, vienaip ar kitaip dalyvavusiems kuriant internatus, sakoma BBC naujienų rusų kalba tarnybos interneto svetainėje skelbiamame straipsnyje.
K.Delormas išreiškė viltį, kad „elgdamiesi taip, kaip elgiamės šiandien, mes pagaliau pasieksime visišką susitaikymą.“
