Susidūrė su apmokėjimo sunkumais: Rusija vietoj pinigų priims mandarinus

Alternatyvus prekybos susitarimas buvo pasirašytas pirmajame Pakistano ir Rusijos prekybos ir investicijų forume Maskvoje. Pasak Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonės TASS, pirmoji Rusijos bendrovė, kuri pasinaudos šiuo mechanizmu, bus „Astarta-Agrotrading“, tieksianti Pakistanui avinžirnius ir lęšius. Pakistano bendrovė „Meskay + Femtee Trading Company“ mainais tieks mandarinus ir ryžius.

Pagal susitarimą Rusija eksportuos 20 000 tonų avinžirnių, o Pakistanas tieks tokį pat kiekį ryžių. Kitoje sutartyje numatyta, kad Rusija išsiųs 15 000 tonų avinžirnių ir 10 000 tonų lęšių mainais į 15 000 tonų mandarinų ir 10 000 tonų bulvių, skelbia „The Moscow Times“.

Pasak Pakistano prekybos ministro pavaduotojo Nasiro Hamido, barterinių mainų sistema buvo sukurta dėl „tarpusavio atsiskaitymų sunkumų“.

Nors piniginės operacijos vis atidžiau tikrinamos dėl tarptautinių sankcijų, taikomų Rusijai kaip atsakas už jos invaziją į Ukrainą, barterinių mainų schemos suteikia įmonėms galimybę išvengti komplikacijų tiesiogiai keičiantis prekėmis, o ne atliekant bankinius mokėjimus. Tokie sandoriai padeda išvengti stebėsenos organizacijų, kurioms pavesta užtikrinti sankcijų laikymąsi, dėmesio.

Tai ne pirmas barterinės prekybos, kaip mokėjimo problemų sprendimo būdo, bandymas Rusijoje. Rugpjūčio mėn. „Reuters“ pranešė, kad Rusija diskutavo su Kinija dėl barterinės prekybos, ypač metalais ir žemės ūkio produktais, atnaujinimo. Tačiau šis projektas lėtai įgavo pagreitį, nes atskiroms bendrovės nepavyko patenkinti konkrečių abiejų šalių poreikių.

Prieš Sovietų Sąjungos žlugimą tarp Pekino ir Maskvos buvo įprasti barterinių mainų susitarimai, kurie tęsėsi ir XX a. 9-ajame dešimtmetyje.

Gegužės mėn. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas surengė trijų dienų aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame pagrindinis jų diskusijų objektas buvo JAV sankcijų dėl tarpusavio mokėjimų panaikinimas.

Be barterinių mainų sandorių, Rusija ir Kinija taip pat siekia sukurti BRICS tilto mokėjimo sistemą. Besivystančios rinkos apskritai domisi alternatyvių mokėjimo sistemų kūrimu, nors manoma, kad ji pradės veikti ne anksčiau kaip 2028 m.