Apžvalgininkas Deanas Obeidallahas CNN rašo, kad D.Trumpui, kurio prezidentavimui nepritaria 53,3 proc. amerikiečių, nemenką iššūkį kelia didelis stiprių demokračių skaičius.
„Trumpas nugalėjo Hillary Clinton 2016-aisiais, tačiau ši nauja grupė moterų, kurių viena galėtų laimėti (Demokratų partijos) nominaciją, kelia didžiulę grėsmę jo perrinkimo perspektyvoms. Iš dalies dėl to, kad (demokratų kandidatė) į savo pusę patrauktų moteris rinkėjas“, – rašo D.Obeidallahas.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) vizituojantis dėstytojas, politologijos mokslų profesorius Davidas Schultzas 15min teigė, kad lytis 2020-ųjų JAV prezidento rinkimuose yra svarbus faktorius.
„Nors apklausų duomenys nerodo šališkumo lyties atžvilgiu, nes tik nedaugelis žmonių pripažįsta nebalsuosiantys už moterį, įtariu, kad maždaug 30 proc. elektorato nebalsuos už jokią kandidatę moterį. Tiesa, dauguma tų rinkėjų greičiausiai yra respublikonai, kurie apskritai nebalsuotų už demokratų kandidatą“, – sakė D.Schultzas.
Ar Demokratų partijos iškelta kandidatė galėtų mobilizuoti respublikonų ir nepriklausomas rinkėjas moteris? Profesorius teigia, kad dauguma respublikonių yra krikščionės-evangelikės, todėl nebalsuotų už demokratų atstovą, nepriklausomai nuo jo lyties.
„Daug moterų, kurios nėra evangelikės, paliko Respublikonų partiją ir dabar nepriskiria savęs jokiai politinei jėgai. Jos neabejotinai balsuos prieš Trumpą, nebent nuspręstų likti namuose, nes joms nepatiks demokratų kandidatas.
D.Schultzas: „Geresnį išsilavinimą turinčios, priemiesčiuose gyvenančios moterys 2018-aisiais balsavo prieš Trumpą. Jei jos liks mobilizuotos ir 2020 metais, Trumpas pralaimės“
Geresnį išsilavinimą turinčios, priemiesčiuose gyvenančios moterys 2018-aisiais balsavo prieš Trumpą. Jei jos liks mobilizuotos ir 2020 metais, Trumpas pralaimės. Jas gali papildomai paskatinti tinkama kandidatė moteris“, – tikino profesorius, minty turėdamas pernai vykusius rinkimus į Kongresą.
Jų metu buvo išrinktas rekordinis skaičius moterų – 102.
15min pristato reitinguose pirmaujančias demokrates moteris, siekiančias gauti Demokratų partijos nominaciją 2020-ųjų rinkimuose.
Moteriška B.Obamos versija?
54 metų amžiaus senatorė Kamala Harris – pirmoji moteris, užėmusi Kalifornijos generalinės prokurorės pareigas. Į svarbų postą ji buvo išrinkta du kartus – šias pareigas ėjo 2011–2017 metais.
Indų ir jamaikiečių kilmės kandidatė, kai kada vadinama moteriškąja Baracko Obamos versija, pozicionuoja save kaip viduriniosios klasės ir nuo atlyginimo iki atlyginimo gyvenančių amerikiečių gynėją. Ji griežtai kritikuoja policijos smurtą prieš juodaodžius.
Svarbiausias K.Harris pasiūlymas – „Išgyvenimui reikalingų pajamų šeimoms šiandien“ (LIFT) aktas. Juo siūloma viduriniosios ir dirbančiųjų klasės šeimoms skirti iki 6 tūkst. vertės mokesčių kreditą per metus – esą tai būtų atsakas į augančias pragyvenimo išlaidas.
Tiesa, jos, kaip Kalifornijos generalinės prokurorės, darbai vertinami prieštaringai. Pavyzdžiui, K.Harris atsisakė skirti mirties bausmę vyrui, nužudžiusiam policijos pareigūną, tačiau teisme gynė Kalifornijos mirties bausmių sistemą.
Eidama šias pareigas ji inicijavo mokymų programas, skirtas policijos pareigūnų šališkumui rasės atžvilgiu panaikinti, tačiau nesutiko, kad prokuratūra tirtų tam tikrus pareigūnų smurto atvejus.
Pasak D.Schultzo, dalis amerikiečių mano, kad dirbdama generaline prokurore K.Harris buvo nejautri rasei, todėl jai „reikia apie tai kalbėti“.
D.Schultzas: „Tačiau jos rasė ir lytis bei faktas, kad ji bandė apie tai kalbėti Kongrese, gerokai sušvelnins šias kontroversijas.“
„Tačiau jos rasė ir lytis bei faktas, kad ji bandė apie tai kalbėti Kongrese, gerokai sušvelnins šias kontroversijas“, – tikino politologas.
Nusitaikiusi į milijardierius
69 metų amžiaus senatorė Elizabeth Warren, vasario pradžioje paskelbdama apie dalyvavimą pirminiuose rinkimuose, ragino dirbančiųjų klasę kovoti „klasių kare“, kurį vykdo turtingieji.
Vienas daugiausia dėmesio sulaukiančių E.Warren pasiūlymų – turto mokestis itin turtingiems amerikiečiams. Ji pasisako už 2 proc. mokestį 50 mln. ir didesnės vertės turtui, milijardieriai turėtų mokėti po 3 proc.
E.Warren skaičiavimais, įvedus šį mokestį, per 10 metų į biudžetą įplauktų 2,75 trilijonų dolerių, kurie galėtų būti panaudoti socialinėms paslaugoms. Apklausos rodo, kad tokį pasiūlymą remia daugiau nei 60 proc. amerikiečių.
E.Warren kampaniją temdo skandalas: ji praeitą spalį paviešino DNR testą, įrodantį, kad jos propropromočiutė buvo bent iš dalies indėnė. Tokiu būdu kandidatė siekė atremti D.Trumpo ir kitų kritikų teiginius, esą save kaip indėnę identifikuojanti kandidatė kilme naudojasi karjeros tikslais.
Tačiau toks žingsnis sulaukė ne tik indėnų, bet ir jos sąjungininkų kritikos. Galiausiai senatorė atsiprašė, kad „ilgus metus identifikavo save kaip indėnų kilmės“.
Pasak D.Schultzo, E.Warren remia liberalūs baltieji rinkėjai, tačiau dalies jų paramą kandidatė prarado į prezidentines varžybas įsijungus senatoriui Bernie Sandersui. 2016-ųjų Demokratų partijos pirminiuose rinkimuose jis pralaimėjo H.Clinton.
„Warren DNR skandalas ir Kamalos Harris stiprybė jai rinkimuose kelia problemų“, – 15min sakė profesorius.
Kovotoja su klimato kaita
Minesotos senatorė Amy Klobuchar apie dalyvavimą rinkimuose paskelbė Mineapolyje siaučiant smarkiai pūgai. Tai – simboliška, nes kova su klimato kaita yra vienas pagrindinių 58 metų amžiaus kandidatės prioritetų.
Pergalės prezidento rinkimuose atveju A.Klobuchar žada sugrąžinti JAV į Paryžiaus klimato kaitos susitarimą, iš kurio Vašingtonas D.Trumpo sprendimu pasitraukė 2017-aisiais. Ji atkurtų ir B.Obamos „Švarios energetikos planą“, skirtą į aplinką išmetamo anglies dvideginio kiekiui sumažinti.
A.Klobuchar pasisako už „vieno mokėtojo sveikatos apsaugos sistemą“: kad finansuojama iš mokesčių mokėtojų pinigų sveikatos apsauga būtų suteikiama visiems JAV gyventojams. Kampanijoje kandidatė taip pat kalba apie priemones, kurios leistų sumažinti vaistų kainą.
A.Klobuchar populiarumo neprideda anoniminiai pranešimai, esą ji nepagarbiai elgėsi su savo darbuotojais, įskaitant segtuvo paleidimą į vieno jų galvą. A.Klobuchar pripažino kai kada darbuotojams „dariusi pernelyg didelį spaudimą“, tačiau teigė norinti, kad „jos pavaldiniams bei šaliai būtų taikomi aukšti standartai“.
#MeToo senatorė
52 metų amžiaus Niujorko senatorė Kirsten Gillibrand apie kandidatavimą rinkimuose paskelbė garsaus laidų vedėjo Stepheno Colberto laidoje.
K.Gillibrand aršiai smerkia apkaltintus seksualiniu priekabiavimu vyrus, net jei jie yra jos sąjungininkai, todėl buvo praminta „#MeToo senatore“. Be to, K.Gillibrand siūlė teisines iniciatyvas dėl kovos su seksualiniu smurtu kariuomenėje.
Kandidatė pasisako už universalią sveikatos apsaugos sistemą, geresnes sąlygas įstoti į koledžą žemas pajamas gaunantiems asmenims, ji palaiko itin prieštaringai vertinamą „Žalią naują susitarimą“. Jo kūrėjai tikina, kad, remiantis šiuo planu, būtų kovojama su klimato kaita ir sukuriama daug gerai apmokamų darbo vietų švarios energijos pramonėje. Vis dėlto, kritikai abejoja galimybėmis strategiją įgyvendinti.
Kandidatei koją kiša praeityje reikštos konservatyvios pažiūros kai kuriais demokratų rinkėjams svarbiais klausimais. Pavyzdžiui, K.Gillibrand yra pasisakiusi už griežtas priemones, skirtas kovoti su nelegalia migracija: nebesuteikti amnestijos nelegaliems migrantams, sugriežtinti sienos su Meksika apsaugą. Ji taip pat ragino įstatymiškai įtvirtinti anglų kalbą valstybine JAV kalba.
Be to LGBTQ bendruomenės teisių gynėjų grupė „The Human Rights Campaign“ prastai įvertino jos darbą Kongrese ginant homoseksualų teises. K.Gillibrand dar 2009-aisiais teigusios, kad miega po lova pasidėjusi du ginklus, darbą žemutiniuose Kongreso rūmuose puikiai įvertino Nacionalinė šaulių asociacija.
Tiesa, dabar demokratė tikina pakeitusi pažiūras imigracijos ir ginklų kontrolės klausimais.
Ką prognozuoja apklausos?
Remiantis naujausiomis apklausomis, daugiausia šansų laimėti Demokratų partijos nominaciją turi vyrai – kol kas dalyvavimo nepatvirtinęs buvęs JAV viceprezidentas Joe Bidenas, už kurį pirminiuose rinkimuose balsuotų 29,3 demokratų rinkėjų, ir B.Sandersas. Už jį balsus atiduotų 19,8 proc. demokratų rinkėjų.
11,8 proc demokratų rinkėjų pirminiuose rinkimuose balsuotų už K.Harris, 7 proc. – už E.Warren, 3,3 proc. – A.Klobuchar, mažiau nei vienas procentas – už K.Gillibrand.