Pokyčiai – metų sandūroje
Apie abdikaciją – savo pareigų atsisakymą – Danijos valdovė paskelbė Naujųjų metų išvakarėse sakydama kalbą, kuri buvo tiesiogiai transliuojama per televiziją.
83-ejų monarchė oficialiai iš sosto pasitrauks sausio 14 d. Kaip tik tada sueis 52 metai, kai ji – šiame poste.
Margrethe II pripažino, kad tai yra išties ilgas laiko tarpas: „Niekas negalėtų įsipareigoti tiek daug, kiek anksčiau.“
Ji yra vienintelė šiuo metu pasaulyje valdanti karalienė ir ilgiausiai esanti soste iš dabartinių Europos monarchų.
Margrethe II nurodė , kad sosto atsisako dėl amžiaus ir sveikatos problemų. Ją soste pakeis vyriausias sūnus – kronprincas Frederikas.
Nuo vakarėlių princo iki drąsuolio
BBC netrukus paskelbė straipsnį, kuriame pristatė 55-erių būsimąjį Danijos karalių.
Dešimtojo dešimtmečio pradžioje Frederikas buvo žinomas kaip šiek tiek vakarėlių princas, tačiau kronprinco vertinimas ėmė keistis, kai 1995 m. jis baigė Orhuso universitetą ir įgijo politikos mokslų magistro laipsnį. Frederikas buvo pirmasis Danijos karališkosios šeimos atstovas, įgijęs universitetinį išsilavinimą.
Studijų metu jis kurį laiką praleido Harvarde Jungtinėse Valstijose, kur buvo įregistruotas Frederiko Henrikseno slapyvardžiu, rašo BBC.
Vėliau tarnavo Danijos kariniame jūrų laivyne, kur gavo pravardę „Pingo“. Pasak dailymail.co.uk, ji buvo pelnyta, kai per nardymo kursus princo hidrokostiumas prisipildė vandens ir jis turėjo krypuoti kaip pingvinas.
Frederikas pelnė drąsuolio vardą, 2000-aisiais prisijungęs prie keturis mėnesius trukusios slidinėjimo ekspedicijos Grenlandijoje. Jis buvo patekęs į ligoninę dėl nelaimingų atsitikimų su rogutėmis ir motoroleriu.
„Nenoriu užsidaryti tvirtovėje. Noriu būti savimi, žmogumi“, – kartą sakė jis ir tikino, kad to laikysis net užėmęs sostą.
Kronprincas Frederikas, kaip ir Didžiosios Britanijos karalius Čarlzas III, garsėja aistra aplinkai. Jis pažadėjo „vairuoti Danijos laivą“ į ateitį.
Karaliene taps teisininkė iš Australijos
Jo žmona princesė Mary gimė Australijoje, užaugo Tasmanijos saloje, o, kai pora susipažino 2000 m. Sidnėjaus bare per olimpines žaidynes, dirbo teisininke.
Kartą viename interviu ji prisipažino anuomet nežinojusi, kad jis yra Danijos princas: „Po pusvalandžio kažkas priėjo prie manęs ir paklausė: „Ar žinai, kas yra šie žmonės?“
Manoma, kad kronprinco šeima laikosi šiuolaikinių vertybių ir savo keturiems vaikams – dukrai, sūnui ir dvyniams berniukui bei mergaitei – stengėsi suteikti kuo normalesnį auklėjimą, siųsdami daugiausia į valstybines mokyklas.
Skirtingai nuo britų karališkosios tradicijos, nebus oficialios kronprinco Frederiko karūnavimo ceremonijos. Tą dieną apie jo įžengimą į sostą tik bus paskelbta iš Amalienborgo pilies Kopenhagoje.
Frederikas taps Danijos karaliumi ir valstybės vadovu šalyje, kuri yra konstitucinė monarchija, taip pat Grenlandijoje ir Farerų salose.
Sprendimas – po nugaros operacijos
Karalienė Margrethe II yra vienintelė pasaulyje šiuo metu valdanti karalienė ir ilgiausiai pareigas einanti dabartinė monarchė Europoje. 1972 m. ji užėmė sostą po tėvo karaliaus Frederiko IX mirties.
83-ejų karalienė atskleidė, kad sprendimą atsisakyti sosto priėmė po apmąstymų, į kuriuos pasinėrė po 2023 m. pradžioje atliktos nugaros operacijos.
„Operacija natūraliai paskatino susimąstyti apie ateitį – ar ne laikas palikti atsakomybę kitai kartai“, – aiškino ji.
„Nusprendžiau, kad dabar – tinkamas laikas“, – pridūrė Margrethe II ir padėkojo Danijos visuomenei už ilgametę paramą.
