8.08 val.: Ukrainos specialiosios paskirties milicijos patrulių tarnybos savanorių bataliono „Sič“ vadas Oleksandras Pyrasenka patvirtino, kad, kaip įtariama, asmuo, nužudęs nacionalinės gvardijos karį, yra jų karys. Šiuo metu jis esą atostogavo.
Kaip skelbia naujienų agentūra „Unian“, minėto bataliono vadas sakė, kad bataliono nariams neleidžiama išsivežti ginklų iš ATO zonos, todėl jis nežino, iš kur karys galėjo gauti granatą. Anot O.Pyrasenkos, visi bataliono nariai yra nepartiniai, nes batalionas yra Vidaus reikalų ministerijos padalinys. Vis dėlto formavimo bazėje yra partijos „Svoboda“ simbolikos.
Kaltina ultranacionalistus
Šie neramumai buvo didžiausi sostinėje praeitų metų pradžioje įvykusios Euromaidano revoliucijos, per kurią buvo nuverstas Maskvos palaikomas prezidentas Viktoras Janukovyčius, o vėliau prasidėjo separatistų sukilimas Ukrainos rytiniame pramonės regione.
Premjeras Arsenijus Jaceniukas kaltino ultranacionalistus dėl smurto per kurį, kaip nurodė Vidaus reikalų ministerija, buvo sužeisti 125 žmonės, iš jų šeši – sunkiai.
„Tuo metu, kai Rusija ir jos banditai stengiasi sunaikinti mūsų šalį, bet nepajėgia to padaryti fronte, vadinamosios proukrainietiškos politinės jėgos stengiasi atidaryti antrąjį frontą šalies viduje“, – sakoma A.Jaceniuko kreipimesi į tautą.
Prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad šis smurtas yra „dūris į nugarą“ ir kad kaltininkai nusipelnė bausmės.
Savo ruožtu Kijevo meras Vitalijus Klyčko pavadino piktadarius atmatomis.
Europos Sąjunga, Rusija, JAV, Prancūzija ir Vokietija taip pat išsakė susirūpinimą.
„Šiandienos įvykiai kelia didelį nerimą“, – sakė ES išorės reikalų vadovė Federica Mogherini, o Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas pasmerkė smurto prasiveržimą Kijeve.
JAV valstybės departamento atstovas Markas Toneris sakė, kad „demokratinėje visuomenėje nusiskundimai turi būti sprendžiami taikiai ir teisėtai“.
Taip pat raginame išsamiai ištirti šiandienos smurto priežastis. Atsakingieji turi būti patraukti atsakomybėn, – pažymėjo M.Toneris.
„Taip pat raginame išsamiai ištirti šiandienos smurto priežastis. Atsakingieji turi būti patraukti atsakomybėn“, – pažymėjo M.Toneris.
Smurtas įsiplieskė po to, kai įstatymų leidėjai pirmuoju skaitymu pritarė konstitucijos reformoms, kurias kritikai vadina „nukreiptomis prieš Ukrainą“, nes jos suteikia didesnes galias Maskvos palaikomiems separatistams šalies rytuose.
Už šį teisės aktų paketą balsavo iš viso 265 Aukščiausiosios Rados nariai.
Per audringą posėdį kai kurie įstatymų leidėjai piktai mėgino sutrukdyti balsavimą, kurį jie smerkė kaip „parankų Vladimirui Putinui“. Kai kurie skandavo „Gėda!“
Dėl reformų buvo susitarta vasarį Minske pasirašius taikos sutartį, tarpininkaujant Vokietijai ir Prancūzijai. Tas susitarimas ragina Kijevą įgyvendinti valdžios decentralizaciją iki šių metų pabaigos.
Pareigūnai nurodė, kad vienas Nacionalinės gvardijos karys, 24 metų šauktinis Ihoris Derbinas iš Chersono srities, mirė nuo sužalojimų.
Vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas iš pradžių sakė, kad karys mirė pašautas į širdį, bet vėliau patikslino, kad gvardietį sužalojo granatos skeveldros.
A.Avakovas nurodė, kad taip pat buvo sužeistas vienas jo pavaduotojas – Vosylis Paskalis – ir keli žurnalistai.
Vienas naujienų agentūros AFP korespondentas sakė, kad abi pusės naudojo ašarines dujas.
