Briuselis labai nori parodyti, kad ir toliau lieka geriausia viltis šiam strateginės reikšmės regionui, vis labiau nerimaujant, kad nusivylimas po bergždžio laukimo metų kai kurias šalis kandidates gali pastūmėti Rusijos ir Kinijos link.
Tačiau per susitikimą su Albanijos, Bosnijos, Serbijos, Juodkalnijos, Šiaurės Makedonijos ir Kosovo lyderiais jokio prasilaužimo sunkiame jų kelyje į narystę nebuvo.
27 narių ES viršūnių susitikime Brdo pilyje Slovėnijoje, šį pusmetį pirmininkaujančioje blokui, lyderiai vietoj to aptarė milijardų eurų vertės ekonominę paramą rytinėms kaimynėms.
„Vakarų Balkanai yra tos pačios Europos dalis kaip ir Europos Sąjunga. Mes turime tą pačią istoriją. Mus vienija tie patys interesai, tos pačios vertybės ir, esu giliai įsitikinusi, tas pats likimas“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
„Europos Sąjunga nėra pilna be Vakarų Balkanų“, – pridūrė ji.
„Didžiulis geostrateginis interesas“
ES plėtra, kuri vienu metu buvo svarbi bloko politikos kryptis, pastaraisiais metais yra sustojusi. Kai kurios turtingesnės ES narės bijo išprovokuoti naują migracijos bangą, o kai kurioms narystės siekiančioms šalims sunku vykdyti reikalaujamas reformas, ypač susijusias su demokratinėmis normomis.
Galutiniame viršūnių susitikimo pareiškime, paskelbtame po ilgų derybų, teigiama, kad blokas „dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą plėtros procesui“.
Tačiau jame taip pat sakoma, kad ES pirmiausia turi „gilinti savo vystymąsi, užtikrindama savo gebėjimą integruoti naujas nares“.
Toks pareiškimas paskelbtas po to, kai valstybės narės atmetė susitikimą organizavusios Slovėnijos reikalavimą įsipareigoti iki 2030 metų priimti į savo gretas kandidates iš Vakarų Balkanų.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė prieštaraujanti tam, kad būtų nustatytas terminas narystės procesui, kuris „galiausiai daro spaudimą mums“.
Vis tik ji pabrėžė, kad ES turi „didžiulį geostrateginį interesą“ galiausiai priimti į bloką Vakarų Balkanų valstybes.
Tai atspindi vis didesnį ES nerimą dėl Maskvos ir Pekino pastangų didinti savo įtaką. Rusija ir Kinija į šį regioną nusiuntė milijonus vakcinų nuo COVID-19 dozių.
Maskva palaiko stiprius kultūrinius ryšius su tokiomis ortodoksiškomis šalimis kaip Serbija, o Pekinas regionui pasiūlė didelių paskolų, įskaitant prieštaringai vertinamą milijardo dolerių paskolą Juodkalnijai vienam keliui – ją šaliai dabar sunku sugrąžinti.
„Nepasirodė vestuvėse“
ES savo ruožtu reklamuoja ekonominį susitarimą ir sako, kad pagal jį būtų galima suteikti regionui „beprecedentį“ paketą iki 30 mlrd. eurų.
Pareigūnai taip pat žada „apčiuopiamus rezultatus“ Balkanų žmonėms, pavyzdžiui, vakcinavimo masto didinimą, kad jis šiemet pasiektų ES lygį, ir tarptinklinio ryšio mokesčių panaikinimą.
Visa tai gali būti menka paguoda šalims kandidatėms, kurios dar nepamiršo, kad 2019 metais Prancūzija, Danija ir Nyderlandai blokavo derybas dėl narystės su Albanija ir Šiaurės Makedonija.
Vėliau pagrindine kliūtimi tapo Bulgarija, dėl ginčo istorijos ir kalbos klausimais nesutikusi leisti Šiaurės Makedonijai pradėti proceso.
Abiejų šalių vadovai susitiko su kolegomis iš Prancūzijos ir Vokietijos, tačiau pažangos nepadaryta, Bulgarijai rengiantis kitą mėnesį turintiems įvykti rinkimams.
Praėjusią savaitę lankydamasi šiame regione U. von der Leyen išreiškė viltį, kad derybos su Šiaurės Makedonija ir Albanija prasidės šiais metais, po rinkimų Bulgarijoje.
„Kelis kartus pasirengėme vestuvėms... bet svečiai nepasirodė, – atsakė Albanijos premjeras Edi Rama. – Vestuvėms nebesirengiame, bet ir toliau rodome savo meilę.“
„Neturiu iliuzijų“
„Neturiu iliuzijų dėl greito įstojimo į ES“, – savo ruožtu sakė Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius, kurio šalis paraišką dėl narystės Bendrijoje pateikė 2009 metais.
„Politiniai ES poreikiai yra tokie, kad plėtra į Balkanus nėra nei dominuojantis, nei populiarus klausimas“, – pridūrė jis.
Prieš viršūnių susitikimą Briuselis pasiekė nedidelę diplomatinę pergalę tarpininkaudamas susitarimui, sumažinusiam įtampą tarp Serbijos ir Kosovo. Ją buvo pakurstęs ginčas dėl automobilių registracijos numerių.
Buvusios priešininkės ginčijosi beveik dvi savaites, Kosovui uždraudus įvažiuoti į jo teritoriją automobiliams su Serbijos registracijos numeriais.
Šis Serbijos ir albanų dominuojamo Kosovo ginčas, susijęs su opiu Kosovo serbų mažumos klausimu, buvo didžiausias pastaraisiais metais.
2008-aisiais, praėjus dešimtmečiui po albanų partizanų ir serbų pajėgų karo, Kosovas paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos.
Maždaug 100 šalių, įskaitant 22 iš 27 ES narių, pripažino šį žingsnį, bet Serbija ir jos sąjungininkės Kinija bei Rusija to nepadarė.
Prieš dešimtmetį pradėtas dialogas tarp šių Balkanų kaimynių, kuriam tarpininkauja ES, kol kas nesudarė sąlygų ryšiams normalizuoti.
