Dar gegužės 1 dieną paskelbtas atviras laiškas Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui, kurį pasirašė 28 vokiečių intelektualai.
Tuo metu O.Scholzas vis dar stengėsi viešai nekalbėti apie Vokietijos planus ir veiksmus, susijusius su ginklų tiekimu Ukrainai.
Intelektualai, pasitelkę gana logiškus argumentus – Rusijos branduolinės atakos pavojų ir karo Ukrainoje peraugimą į pasaulinį karą – reikalavo, kad kancleris nutrauktų ginklų tiekimą Kyjivui.
Priešingu atveju, jų nuomone, Vokietija gali tapti karinio konflikto šalimi, rašoma „Radio Svoboda“ interneto svetainėje publikuojamame straipsnyje.
Be to, kaip teigė laiško autoriai, ginklų naudojimas sukelia nereikalingų kančių Ukrainos civiliams gyventojams.
„Teisėtas pasipriešinimas agresoriui tam yra neproporcingas“, – pabrėžė intelektualai.
Intelektualai ir kairieji už taiką
Tarp pasirašiusiųjų laišką yra žinomi vokiečių rašytojai, aktoriai ir filosofai, tarp jų – ir 95 metų rašytojas Martinas Walseris.
Intelektualai aiškiai suformulavo pagrindinę ir neginčijamą žinią: savo puolimu prieš Ukrainą Rusija pažeidė tarptautinę teisę.
Tačiau Vokietija, jų nuomone, neturėtų kištis į konfliktą, O.Scholzas turėtų „daryti viską, kad kuo greičiau būtų įvestos paliaubos, būtų pasiektas kompromisas, kurį galėtų priimti abi pusės“.
Kaip šis „kompromisas“ turėtų atrodyti ir kas turėtų daryti nuolaidas, laiško autoriai nenurodė.
Jie pažymėjo, kad sprendimas dėl žmonių gyvybių kainos yra Ukrainos vyriausybės rankose, o atsakomybė už konflikto eskalavimą gula ant agresoriaus pečių.
Kaip nurodo „Radio Svoboda“, po to į diskusiją įsijungė žinomas filosofas Jurgenas Habermasas.
Straipsnyje laikraštyje „Süddeutsche Zeitung“ jis paragino visus pagalvoti apie karo kainą ir atsakomybę už mūsų planetą.
Grupė Vokietijos intelektualų gegužės 5 dieną išplatino atsakomąjį laišką.
Jo autoriai paragino kanclerį ir Bundestagą priimti greitą sprendimą dėl sunkiosios ginkluotės tiekimo Ukrainai, „kad ji galėtų sėkmingai gintis“.
„Kas nori derėtis dėl taikos, kuri nepriveda prie Ukrainos paklusimo Rusijos reikalavimams, turi stiprinti Ukrainos gynybinį pajėgumą ir kiek įmanoma sumažinti Rusijos kovinį pajėgumą“, – rašė intelektualai.
Pažymėtina, kad vasario pabaigoje, iškart prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, O.Scholzas nedviprasmiškai paskelbė „eros pasikeitimą“ Vokietijos politikoje.
Tai reiškia nukrypimą nuo Socialdemokratų partijos, kuriai atstovauja pats kancleris, programinio principo ir dabartinės Vokietijos vyriausybės koalicijos sutarties punkto, draudžiančio tiekti ginklus į regionus, kur vyksta kariniai konfliktai.
Daugelis parlamento ir ministrų kabineto narių Ukrainos atveju neabejojo to poreikiu.
Vis dėlto kilo abejonių, ką ir kada pristatyti, taip pat iš kur gauti tokį ginklų skaičių per trumpiausią įmanomą laiką pačioje Vokietijoje ir apskritai Europoje, kuri jau seniai ir, kaip paaiškėjo, veltui, nurašė didelio sausumos karo žemyne galimybę, skelbia „Radio Svoboda“.
Tačiau diskusijos Vokietijoje nesibaigė.
Kairysis Vokietijos Socialdemokratų partijos sparnas, garsėjantis savo pacifistinėmis nuotaikomis, rugpjūčio 26 dieną paragino imtis ryžtingų veiksmų siekiant užbaigti karą Ukrainoje.
Šio sparno politikai reikalauja paliaubų ir mato Kiniją kaip tarpininkę tarp Rusijos ir Ukrainos.
Savo kreipimesi „Ginklai turi būti nutildyti!“ grupė kairiųjų socialdemokratų pripažįsta, kad esminis santykių su Rusija pagerėjimas įmanomas tik pasitraukus Vladimirui Putinui.
Šie politikai taip pat neginčija Ukrainos teisės gintis. Tačiau jie pasiūlė „remiantis suvokimu apie realijas, kurios gali nepatikti, rasti pagrindą modus vivendi, kuris pašalintų karo eskalavimą“.
Tam, jų nuomone, būtinas susitarimas tarp Ukrainos ir Rusijos.
Kairieji socialdemokratai, įskaitant Bundestago narius, taip pat daugelis politikų iš vakarinių Vokietijos federalinių žemių, perspėjo dėl sunkiosios ginkluotės tiekimo Ukrainai ir ragino pradėti „pasaulinę santykių švelninimo politiką“.
Tačiau kairysis Socialdemokratų partijos sparnas nepateikė jokių konkrečių siūlymų, kaip pradėti derybas. Taip pat jie nesuformulavo galimų Ukrainos nuolaidų sąrašo.
Kaip rašoma straipsnyje „Radio Svoboda“ interneto svetainėje, ta pačia kryptimi nuėjo ir buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schroederio, kuris prasidėjus invazijai du kartus lankėsi pas V.Putiną Maskvoje, pasiūlymai, neva siekiant paskatinti jį derėtis.
Šios pastangos nebuvo sėkmingos. Socialdemokratų partijos lyderiai pasmerkė G.Schroederio veiksmus.
O.Scholzas pabrėžė, kad G.Schroederis veikė „kaip privatus asmuo“ be jokių Vokietijos vyriausybės nurodymų.
Federaliniu lygiu kairiojo Socialdemokratų partijos sparno iniciatyva nesulaukė palaikymo.
Valdančiajai koalicijai priklausančios „90-ųjų sąjungos/Žaliųjų“ politikai prabilo apie tai, kad kairieji socialdemokratai kiša koją savo pačių partijai.
„Kaip galima taip iškreipti tikrovę?“ – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė žaliųjų gynybos ekspertė Sara Nanni ir apkaltino Vokietijos Socialdemokratų partijos kairįjį sparną savo pozicija prisidedant prie „Ukrainos visuomenės naikinimo“.
Kaip galima taip iškreipti tikrovę?
Opozicinės Krikščionių demokratų sąjungos tarptautinės politikos ekspertas Norbertas Rötgenas sakė:
„Kol Socialdemokratų partija reikalauja derybų, V.Putinas mobilizuoja karius ir techniką, kad nušluotų Ukrainą nuo žemės paviršiaus. Reikalauti derybų, kai akivaizdu, kad Rusija absoliučiai tuo nesuinteresuota, geriausiu atveju iliuzija.“
-
Vokiečiai raginami taupant dujas ateinančią žiemą riboti šildymą biuruose
-
O.Scholzas atsidūrė netikėtoje situacijoje: šalia kanclerio krūtines apnuogino dvi protestuotojos
-
Vokietija yra „geriau pasirengusi“ atremti dujų tiekimą mažinančios Rusijos grėsmes
-
Vokietija planuoja toliau didinti SGD pajėgumus
-
„Pasmerkta vadovauti“ – Vokietija ir jos kancleris neranda sau vietos Europoje
„Nepageidaujamas“ M.Kretschmeris
Tačiau net tarp krikščionių demokratų nebuvo vienybės šiuo klausimu, rašoma „Radio Svoboda“ interneto svetainėje.
Rugpjūčio 24 dieną pasiūlymą pateikė Saksonijos federalinės žemės ministras pirmininkas Michaelis Kretschmeris.
Vienoje ZDF televizijos pokalbių laidoje šis Krikščionių demokratų partijos atstovas sakė, jog svarbu „kad šis karas būtų įšaldytas, mums reikia paliaubų, derybų, kad jis būtų baigtas“.
M.Kretschmeris skundėsi matantis „per mažai“ tokių pasiūlymų.
Kaip ir kiti paliaubų šalininkai, Saksonijos ministras pirmininkas pasmerkė „siaubingą nusikaltimą“, kurį V.Putinas įvykdė, kai įsakė įsiveržti į Ukrainą.
„Rusija neturėtų laimėti karo, tai absoliuti tiesa“, – sakė M.Kretschmeris.
Tačiau, anot jo, „sprendimas neturėtų būti priimtas mūšio lauke, nes tai gali turėti siaubingų pasekmių mums visiems“.
Apskritai jo pasiūlymai buvo identiški intelektualų gegužės 1-osios laiškui.
M.Kretschmeris pabrėžė, kad kalbama apie norą baigti žmonių kančias ir užkirsti kelią pasauliniam karui bei branduolinei katastrofai.
Tačiau, remiantis gerokai ankstesniais M.Kretschmerio pasisakymais, jis susirūpinęs dėl karo Ukrainoje ekonominių pasekmių:
„Mūsų priklausomybė nuo energijos iš Rusijos turi lemti mūsų požiūrį į šį karą.“
Mūsų priklausomybė nuo energijos iš Rusijos turi lemti mūsų požiūrį į šį karą.
M.Kretschmeris perspėjo, kad kylančios energijos kainos gali sukelti recesiją ir net neramumus.
Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnykas, kuris savo postą turi palikti spalį, sureagavo nedelsiant, pasakoja „Radio Svoboda“.
Jis pareiškė „atšauksiantis“ kvietimą M.Kretschmeriui apsilankyti Ukrainoje.
„Su savo absurdiška retorika apie karo įšaldymą jūs žaidžiate kaip palanku V.Putinui ir kurstote Rusijos agresiją. Esate nepageidaujamas. Taškas“, – tviteryje parašė A.Melnikas.
Nors nebuvo aišku, ar M.Kretschmeris net norėjo vykti į Ukrainą, prasidėjo diskusija dėl to, kiek leistina, kad užsienio diplomatas panašiai kištųsi į Vokietijos Federacinės Respublikos vidaus politiką.
„Süddeutsche Zeitung“ rašė: „M.Kretschmeris yra žinomas dėl to, kad prieštaraudamas partinei linijai turi naivių minčių apie karo užbaigimą derybomis. Tegul pora kairiųjų iš Socialdemokratų partijos ir M.Kretschmeris kiek nori kviečia deryboms: dėl to, kad nei Rusija, nei Ukraina to nenori. Be to, visi palaikantieji Ukrainą nemato priežasčių daryti nuolaidas Rusijai. Vadinasi, šis noras neišsipildys.“
Ir dar: „Auklėjamasis A.Melnyko bandymas nereikalingas ir, beje, pasiekia priešingą tikslą. Paskelbdamas M.Kretschmerį persona non grata, jis tik stiprina kai kurių solidarumą su Saksonijos premjeru.“
Iš tiesų, 17 Saksonijos politikų ir partijos „Laisvi rinkėjai“ atstovų specialiu pareiškimu palaikė M.Kretschmerio poziciją.
Grimmos meras Matthiasas Bergeris sakė, kad „gyventojai vis labiau nesupranta, kodėl kalbama tik apie ginklų pristatymą, o ne apie diplomatines pastangas“.
Politikai taip pat reikalauja patikrinti sankcijų Rusijai teisėtumą ir žalą, kurią jos daro Vokietijos ekonomikai ir visuomenei.
„Visa tai beprotybė. Mes gyvename tarp žmonių, kurie nežino, kaip ateityje apmokėti energijos sąnaudas“, – „Radio Svoboda“ cituoja Bischofswerda merą Holmą Grosse.
Tuo pat metu Krikščionių demokratų partijos atstovas, Bundestago narys iš Leipcigo Jensas Lehmannas pareikalavo skubiai išsiųsti iš šalies A.Melnyką.
„Vokietija dėl Ukrainos daro labai daug – tiek humanitarine, tiek ekonomine, tiek karine prasme. Tai turi matyti ir ambasadorius A.Melnykas, vietoje to, kad įžeidinėtų premjerą, kuris išsakė savo nuomonę apie karą ir jo pabaigą. Praėjus šešiems mėnesiams nuo karo pradžios turime kalbėti apie tai, kaip ir kokia forma jis baigsis“, – rašė M.Kretschmerio bendrapartietis iš Saksonijos.
Tačiau apskritai Krikščionių demokratų partijoje auga pasipiktinimas Saksonijos ministro pirmininko pareiškimais.
Šaltinis partijoje, prašęs neskelbti savo pavardės, „Radio Svoboda“ sakė, kad M.Kretschmeris yra izoliuotas ir kelia krikščionių demokratų vadovybės nepasitenkinimą.
Savo ruožtu Saksonijos Landtago (regiono parlamento) „žaliųjų“ frakcijos vadovė Franziska Schuberg sarkastiškai pažymėjo: „Jei M.Kretschmeris nori Rusijos okupacinių zonų Europoje, tegul jis tai atvirai sako.“
Dujų faktorius
Laisvojoje demokratų partijoje (ji priklauso valdančiajai koalicijai) tokį pat pasipiktinimą sukėlė rugpjūčio pabaigoje nuskambėjęs Bundestago viceprezidento Wolfgango Kubickio pareiškimas, kad „nėra jokios pagrįstos priežasties“ nepaleisti dujotiekio „Nord Stream 2“.
„Jei gausime daugiau dujų, tai padės mums, kad žmonės nesušaltų žiemą ir pramonė nepatirtų didžiulės žalos“, – sakė W.Kubickis.
Jį iškart užklupo kritikos banga.
Laisvosios demokratų partijos frakcijos Bundestage atstovas tarptautiniams reikalams Ulrichas Lechte „Radio Svoboda“ sakė, kad W.Kubickio pareiškimas yra jo asmeninė nuomonė ir neatitinka partijos pozicijos.
Juk V.Putinas jau užblokavo „Nord Stream 1“ ir niekas negarantuoja, kad dujas tieks kitu dujotiekiu.
Kritikos pasigirdo ir iš laisvųjų demokratų jaunimo judėjimo, ir iš „žaliųjų“.
Šiai partijai atstovaujantis Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas pareiškė, kad dujotiekio atidarymas būtų nepagrįsta nuolaida V.Putinui.
Ministras mano, kad tiekimo per „Nord Stream 1“ sumažėjimas rodo, kad Rusijos prezidentas kariauja hibridinį karą.
Tačiau W.Kubickis sulaukė pagyrų iš dešiniųjų populistinės partijos „Alternatyva Vokietijai“.
Jos pirmininkas paragino „nedelsiant atidaryti dujotiekį“.
Tačiau 53 proc. Vokietijos piliečių, remiantis apklausomis, ir toliau nepritaria dėl šio vamzdyno paleidimo.
Nors padėtis ne visur vienoda: pavyzdžiui, daug kas rodo, kad M.Kretschmerio poziciją Saksonijoje palaiko daug žmonių.
Būtent čia dešiniųjų radikalų „Alternatyva Vokietijai“ sulaukė didžiulės sėkmės.
M.Kretschmerį palaikė ir Krikščionių demokratų partijos frakcijos Saksonijos Landtage vadovas Christianas Hartmannas.
Šaltinis Krikščionių demokratų partijoje „Radio Svoboda“ paaiškino, kad M.Kretschmerio pasisakymai buvo bandymas pasiekti „Alternatyva Vokietijai“ rinkėjus ir patraukti juos į savo pusę.
Tačiau yra ir kita versija: M.Kretschmeris nori sukurti prielaidas būsimam bendradarbiavimui su kraštutiniais dešiniaisiais.
Jis jau sulaukė ir „Alternatyva Vokietijai“ vadovo Tino Chrupalla, ir vienos pokomunistinės kairiųjų partijos lyderių Sahros Wagenknecht palaikymo.
Abu užaugo Vokietijos Demokratinėje Respublikoje, rašoma „Radio Svoboda“ interneto svetainėje publikuotame straipsnyje.
Būtent tarp Rytų Vokietijos gyventojų pastaruoju metu ypač smarkiai sumažėjo parama sankcijoms, nukreiptoms prieš Rusiją.
Tačiau tokia tendencija pastebima ir visoje šalyje: televizijos kanalo ARD atliktos apklausos rodo, kad tik 54 proc. gyventojų pasisako už sankcijas prieš agresorę Rusiją. Tai – 13 proc. mažiau nei kovo mėnesį.
41 proc. respondentų nėra pasirengę palaikyti sankcijų, jei dėl to ir toliau smarkiai kils energijos kainos.
41 proc. respondentų nėra pasirengę palaikyti sankcijų, jei dėl to ir toliau smarkiai kils energijos kainos.
Krikščionių demokratų lyderis Friedrichas Merzas iki šiol ištveria savo kolegos partijos nario iš Saksonijos išpuolius, nors pats griežtai pasisako už Europos Sąjungos sankcijas Kremliui.
F.Merzas pareiškė, kad jos teisingos, bent jau „kol tęsiasi Rusijos karas Ukrainoje“.
Tai sutampa su kanclerio O.Scholzo pozicija, kuris šiomis dienomis vizito Prahoje metu sakė: „Mes remiame Ukrainą: ekonominiu, finansiniu, politiniu, humanitariniu ir kariniu būdu. Mes ir toliau tęsime šią paramą, patikimai ir kiek reikia.“
Nepaisant populistinių atskirų politikų siūlymų, rytinių žemių gyventojų nuogąstavimų ir vokiečių pacifistų raginimų, sutarimas Vokietijos vyriausybėje egzistuoja, rašo „Radio Svoboda“ interneto portalas.
Tačiau kiek užteks Vokietijos piliečių kantrybės ir federalinio lygmens politikų drąsos, priklausys nuo ekonominės padėties šalyje rudens ir žiemos mėnesiais.
