Prie Juodosios jūros esantis kalnuotas Sakartvelas laikomas vienu iš retų demokratijos pavyzdžių tarp buvusių sovietinių respublikų. Tačiau rinkimai šioje beveik 4 mln. gyventojų turinčioje šalyje reguliariai išprovokuoja masinius protestus, o tvarkingas valdžios perdavimas čia įvyko tik kartą – po 2012 metų parlamento rinkimų.
Šios mažytės Kaukazo valstybės politikoje dominuoja dvi ryškios figūros – ekscentriškas buvęs premjeras Michailas Saakašvilis, kuriam teko bėgti iš šalies, ir milijardierius ekspremjeras Bidzina Ivanišvilis.
Demonstruodami beprecedentį susiskaldžiusios opozicijos vieningumą, M.Saakašvilio „Vieningasis nacionalinis judėjimas“ ir mažesnės opozicinės partijos suvienijo jėgas ir drauge metė iššūkį B.Ivanišvilio vadovaujamai valdančiajai „Sakartvelo svajonė“.
B.Ivanišvilio partija yra valdžioje nuo 2012 metų, o jo prašmatnūs namai stūkso miškingoje vietovėje ant kalvos, nuo kurios atsiveria vaizdas į sostinę Tbilisį.
Kritikai kaltina B.Ivanišvilį, laikomą įtakingiausiu žmogumi Sakartvele, politinių oponentų persekiojimu. Jie taip pat sako, kad ekspremjeras sukūrė korupcinę sistemą, kurioje privatūs interesai svarbesni už politiką.
„Valstybės institucijos, teisėsaugos struktūros, prokuratūra, teismai – niekas tinkamai nedirba“, – naujienų agentūrai AFP sakė 67 metų istorikas Murtazas Beridzė.
„Viską valdo tas žmogus, gyvenantis ant kalvos“, – kalbėjo jis.
„Neriboti ištekliai“
Beveik visos Sakartvelo opozicinės partijos, įskaitant M. Saakšvilio „Vieningąjį nacionalinį judėjimą“, dalyvavo derybose dėl koalicinės vyriausybės formavimo sėkmingo pasirodymo rinkimuose atveju.
Tiek valdantieji, tiek opozicija sako neabejojantys savo būsima pergale. Tačiau analitikai kalba, kad rinkimų baigtį sunku prognozuoti, turint galvoje, kad viešosios nuomonės apklausose opozicija tik nedideliu skirtumu lenkia valdančiuosius.
Be to, „Gruzijos svajonė“ kovoje su opozicija gali nekontroliuojamai naudotis neribotais administraciniais ir finansiniais ištekliais“, AFP sakė analitikas Gija Nodija.
Dėl sudėtingų Sakartvelo rinkimų taisyklių galutinė 150 vietų parlamento sudėtis gali paaiškėti tik lapkričio pabaigoje.
„Gruzijos svajonės“ populiarumas smarkiai priblėso dėl kritiškai vertinamos jos ekonominės politikos ir, daugelio nuomone, atitolimo nuo demokratinio kurso.
„Oligarchas, kuriam priklauso apie 40 proc. Sakartvelo valstybės turto, pasisavino valstybę ir tvarkosi joje kaip savo valdose“, – interviu AFP sakė M.Saakašvilis.
Nors „Gruzijos svajonė“ ir „Vieningais nacionalinis judėjimas“ tvirtai dominuoja politinėje arenoje, šįmet priimti rinkimų įstatymai pagerino mažesnių partijų galimybes prasimušti į parlamentą, nes rinkimų kartelė buvo nuleista iki 1 procento.
Ministras pirmininkas Georgijus Gacharija iš „Gruzijos svajonės“ sakė, kad dėl naujų įstatymų šeštadienio rinkimai bus labai reikšmingas įvykis, nes po jų šalis turės „labiau pliuralistinį“ parlamentą.
Premjeras išreiškė įsitikinimą, kad rinkimus laimės jo partija, ir sakė, kad ji priartins šalį prie Europos Sąjungos bei NATO.
„Smurtas ir bauginimai“
Tačiau Sakartvelo siekis prisijungti prie Vakarų karinio aljanso pykdo Maskvą, o įtampa tarp abiejų šalių pasiekė kulminaciją 2008 metų rugpjūtį, kai įvyko trumpas karas dėl Kremliaus palaikomų separatistinių Pietų Osetijos ir Abchazijos regionų.
Po karo, kurį Sakartvelo kariuomenė pralaimėjo vos per penkias dienas, Maskva pripažino abi provincijas nepriklausomomis valstybėmis ir dislokavo ten tūkstančius karių.
Vakarų valstybės kaltina „Sakartvelo svajonės“ vyriausybę vykdant politinę raganų medžioklę, o Interpolas neseniai atmetė Tbilisio prašymą paskelbti „raudonąjį pranešimą“ dėl M.Saakašvilio paieškos.
„Vieningojo nacionalinio judėjimo“ lyderė Tina Bokučava apkaltino B.Ivanišvilį „imantis smurto ir bauginimų, įskaitant surežisuotus fizinius išpuolius prieš opozicijos kandidatus ir jų rėmėjus“ kampanijos metu.
M.Saakašvilis, per 2003 metų Rožių revoliuciją į valdžią atėjęs charizmatiškasis reformatorius, baigiantis jo antrajai kadencijai 2013 metais buvo priverstas bėgti iš Sakartvelo, baimindamasis, kad bus suimtas dėl prokurorams jam iškeltų kaltinimų piktnaudžiavimu valdžia.
Dabar jis gyvena Ukrainoje, o prezidentas Volodymyras Zelenskis jį paskyrė vadovauti Ukrainos nacionalinės reformų tarybos vykdomajam reformų komitetui.
„Kaip rinkimai gali būti laisvi ir teisingi, jeigu iš pagrindinio opozicijos lyderio atimta galimybė sugrįžti į šalį ir dalyvauti kampanijoje“, – interviu naujienų agentūrai AFP stebėjosi M.Saakašvilis.
Sekmadienį artėjantį balsavimą jis pavadino opozicinės koalicijos ir korumpuoto valdančiojo elito mūšiu.
„Ivanišvilis ruošiasi suklastoti rinkimus. Mes ruošiamės pergalei“, – sakė M.Saakašvilis.
Tačiau daugumai sakartveliečių šių dviejų politikos sunkiasvorių kova rūpi mažiau nei stagnuojanti šalies ekonomika, kylančios maisto produktų ir medikamentų kainos bei perspektyvų jaunimui trūkumas.
„Mano vaikaitis baigė aukštuosius mokslus, bet neturi darbo“, – AFP skundėsi sakė 80 metų pensininkas Eteris Demurašvilis.
