Pasak E.Campanellos, praūžus didžiajai recesijai ir migracijos krizei, kurios gerai išpureno dirvą populistinėms partijoms, Vakarų visuomenių senėjimas ir toliau politinę švytuoklę kreips populistų naudai.
Autorius pastebi, kad vyresni rinkėjai gana palankiai vertina dešiniosios pakraipos judėjimus. Už Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos pasisakė neproporcingai daug vyresnių britų, o vyresni amerikiečiai JAV prezidentu išrinko Donaldą Trumpą. Be energingos pagyvenusių piliečių paramos valdžioje nebūtų Lenkijos „Teisės ir teisingumo“ partijos ir Vengrijos „Fidesz“. Italijoje „Lygos“ pergalę didele dalimi nulėmė nepatenkinti šiaurės Italijos dalies senjorai. Ryškesnės išimtys, pasak autoriaus, – jaunesnių rinkėjų parama besikliaujanti Prancūzijos „Nacionalinio susivienijimo“ (buvusio „Nacionalinio fronto“) vadovė Marine Le Pen ir galbūt brazilas Jairas Bolsonaro.
Kitą pavasarį ši tendencija gali pasiekti ir Europos Parlamentą. Pastarojo meto tyrimai rodo, kad, vyresni europiečiai, ypač menkiau išsilavinę, įtariai vertina Europos projektą ir mažiau pasitiki Europos Parlamentu nei jaunesni europiečiai.
Į populistų glėbį stumia didėjantis nesaugumas
Tikėtina, kad vyresnio amžiaus žmones į populistų glėbį stumia stiprėjantis nesaugumo jausmas, rašo E.Campanella. Nesigilinant į atskirų šalių savitumus, visos kraštutinės dešinės partijos žada pažaboti pasaulines tendencijas, kurių poveikį vyresni piliečiai jaučia neproporcingai stipriai.
Pavyzdžiui, dažnai imigracija labiau neramina pagyvenusius rinkėjus, nes jiems būdingesnės tradicinės vertybės ir uždaros bendruomenės. Globalizacija ir technologijų pažanga neretai ardo tradicines ekonomikos šakas, kuriose, statistiškai, dažniau dirba vyresni darbuotojai. Į paribį juos stumia ir auganti skaitmeninė ekonomika, kurioje dominuoja jaunesni, vos į trečią ir ketvirtą dešimtį įkopę specialistai.
Autorius pastebi, kad kitaip nei praeityje, silpstančios pensijų sistemos nebepajėgios atlaikyti tokių darbo rinkos sukrėtimų. Dėl to praradę darbo vietas vyresni piliečiai tampa pasmerkti ilgalaikiam nedarbui.
Be to, pensininkai turi priežasčių nerimauti dėl grėsmės savo socialinėms išmokoms, kurios bus kaupiamos iš jų pačių vaikų mokesčių. Jaunimas, nepatenkintas dabartinėmis socioekonominėmis sistemomis, kurios naudingesnės pensininkams, vis dažniau ragina tolygiau perskirstyti negausius išteklius.
Pavyzdžiui, Italijoje „Penkių žvaigždžių“ judėjimas, esantis valdančiojoje koalicijoje su „Lyga“, neseniai pasiūlė įvesti „piliečio pajamų“ išmokas, kurias gautų visi bedarbiai, nepriklausomai nuo amžiaus. Taigi dešiniesiems populistams pritraukus vyresnius rinkėjus, kairieji populistai vilioja jaunesniąją kartą.
Vilioja pažadais sugrąžinti praeitį
E.Campanellos nuomone, remdami dešiniuosius populistus vyresni rinkėjai tikisi sugrąžinti laikus, kai vidaus reikalai buvo atskirti nuo pasaulinių, o valstybinės sienos buvo aiškesnės ir ne tokios „skylėtos“. Šiuolaikinės nacionalistinės politikos esmė yra išsaugoti status quo ar net atkurti mitinę praeitį.
Dėl to dešiniųjų ir ultrakonservatyvių pažiūrų politikai viliodami vyresnius rėmėjus dažnai pasitelkia nostalgišką retoriką. Pvz., D.Trumpas žadėjo sugrąžinti darbo vietas į vadinamąją Rūdžių juostą – dabar deindustrializuotas JAV vidurio vakarų valstijas, kurios kadaise buvo pramonės centru. Pasak E.Campanellos, pasipriešinimo permainoms simboliu galima laikyti ir D.Trumpo siūlymą statyti sieną tarp JAV ir Meksikos, o jo kova su nelegalia imigracija ir apribojimai įvažiuoti į JAV iš musulmoniškų šalių pabrėžia įsipareigojimą saugoti amerikiečių tautos „grynumą“.
Panašiai, žemyninėje Europoje dešinieji populistai nori grįžti į laikus iki euro zonos ir Šengeno erdvės, kuri leidžia keliauti be paso beveik visoje ES. Neretai tiesiogiai į vyresnius rinkėjus taikoma pažadais sumažinti pensinį amžių ir padidinti išmokas (pvz., tai „Lygos“ politinės programos pamatas).
Autorius primena, kad Jungtinėje Karalystėje kampanija, raginusi išstoti iš ES, žadėjo pasirūpinti žmonėmis, kurie liko pamiršti globalizacijos amžiuje. Jie, atrodo, nė nepastebėjo, kad tuo pat metu Brexit šaukliai aukštino ir nepriklausomos „globalios Britanijos“ idėją.
Tradicinės partijos turi rasti būdų sumažinti vyresnių piliečių nesaugumą
Pasak E.Campanellos, demografinių permainų genama šiuolaikinė populizmo banga viršūnės dar nepasiekė ir artimiausiu metu nepasieks. Bet žylančiose visuomenėse politinė vyriausios kartos įtaka tik stiprės, o ekonomikai nuolat ir sparčiai keičiantis jų gebėjimas prisitaikyti toliau mažės. Dėl to vyresni rinkėjai reikalaus vis didesnio socioekonominio saugumo, o neatsakingi populistai tik ir lauks progos jiems įsiteikti.
Ar galima ką nors padaryti? E.Campanella rašo, kad norėdamos sustabdyti dešiniojo populizmo žygį, tradicinės partijos turi skubiai pasiekti naują socialinį susitarimą, kuris leistų sumažinti vyresnių rinkėjų nesaugumą. Joms teks geriau subalansuoti atvirumą ir apsaugą, inovacijas ir reguliavimą, ir visa tai padaryti neįpuolant į regresyvaus populizmo spąstus.
E.Campanella rašo, kad norėdamos sustabdyti dešiniojo populizmo žygį, tradicinės partijos turi skubiai pasiekti naują socialinį susitarimą, kuris leistų sumažinti vyresnių rinkėjų nesaugumą.
Sprendimas, anot autoriaus, – ne smaugti globalias jėgas, o sušvelninti jų poveikį. Visų amžiaus grupių piliečiams būtina suteikti galimybes pasirengti esamoms ir būsimoms permainoms. O tam verčiau įgalinti, nei vien saugoti vyresnius gyventojus.
Daugelis pažangių ekonomikų tiesiog nepajėgios reikšmingai padidinti socialines išmokas vienai neproporcingai didelei asmenų grupei. Be to, E.Campanellos įsitikinimu, politika, didinanti gyventojų priklausomybę nuo valstybės išmokų, yra mažų mažiausiai morališkai abejotina.
Vietoj to vyriausybės turėtų susitelkti į pastangas atnaujinti vyresnių darbuotojų įgūdžius, taip kurdamos galimybes vyresnėms ir jaunesnėms kartoms bendradarbiauti. O tie, kas žlugdo tokias pastangas, turėtų būti verčiami atsakyti už socioekonominius padarius. Subsidijos pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms turėtų likti tebenaudojama, bet išskirtine priemone.
„Vyresnės kartos rinkėjų susižavėjimas populistais yra tam tikras pagalbos šauksmas. Išmintingi politikai turėtų į jį reaguoti konstruktyviai“, – ragina E.Campanella.
