Įvairūs Izraelio leidiniai skelbia, kad premjero Benjamino Netanyahu dešiniojo sparno partija „Likud“ ir jo pagrindinio varžovo Benny Gantzo aljansas „Mėlyna ir balta“ turi po 32 mandatus 120 vietų parlamente.
Šiuo metu yra suskaičiuota per 90 proc. balsų. Oficialių rezultatų laukiama vėliau trečiadienį.
Tarpiniai rezultatai nenurodo jokio akivaizdaus kelio kokiai nors koalicijai, tad yra didelė tikimybė, kad bus deramasi dėl vienybės vyriausybės.
Jei rezultatai tokie ir liks, tai bus didelis smūgis B.Netanyahu, kuris tikėjosi suformuoti dešiniojo sparno koaliciją, panašią į dabartinę, ir kuriam gresia artimiausiomis savaitėmis sulaukti oficialių kaltinimų korupcija.
Per „Likud“ vakarėlį po rinkimų ankstyvosiomis trečiadienio valandomis B.Netanyahu savo bendražygiams sakė, kad yra pasiruošęs deryboms, kad suformuotų „stiprią zionistinę vyriausybę“.
Tuo metu B.Gantzas savo šalininkams Tel Avive anksti trečiadienį kalbėjo apie „plačią vienybės vyriausybę“, bet perspėjo, kad pirmiausia reikia sulaukti galutinių rezultatų.
„Sieksime formuoti plačią vienybės vyriausybę, kuri išreikštų žmonių valią“, – pareiškė buvęs ginkluotųjų pajėgų vadas.
„Pradėsime derybas, o aš kalbėsiuosi su visais“, – pridūrė B.Gantzas.
Buvęs gynybos ministras Avigdoras Liebermanas taip pat gali suvaidinti svarbų vaidmenį. Kaip pranešama, jo nacionalistinė partija „Yisrael Beitenu“ („Izraelis – mūsų namai“) kol kas turi devynis mandatus.
Daugiausia arabiškas Bendro sąrašo aljansas turėtų tapti trečia didžiausia politine jėga parlamente su 12 mandatų, skelbia žiniasklaida.
Tai gali suteikti arabų partijoms galimybę užkirsti kelią B.Netanyahu toliau eiti ministro pirmininko pareigas, jei jos nuspręstų sulaužyti tradiciją ir paremti B.Gantzo kandidatūrą į premjero postą.
Izraelio arabų partijos tradiciškai nepalaiko jokio kandidato į premjerus.
„Pagrindinis skirtumas šiame balsavime buvo piliečių arabų aktyvumas“, – žurnalistams prie savo namų šiauriniame Haifos mieste trečiadienį sakė Jungtinio sąrašo lyderis Aymanas Odeh.
„Nėra abejonių, kad tai pakeitė situaciją. Jei ne tai, Netanyahu jau būtų premjeras“, – pridūrė jis.
Antradienio vakarą paskelbus rinkėjų apklausų rezultatus, A.Liebermanas paragino kurti vienybės vyriausybę, kuriai priklausytų jo partija, „Likud“ bei „Mėlyna ir balta“.
Antradienio rinkimai buvo antras balsavimas per pastaruosius penkis mėnesius, o prezidentas Reuvenas Rivlinas, kuris turės pasirinkti, kam patikėti vyriausybės formavimą, sakė, kad „reikia išvengti trečių“ rinkimų.
B.Netanyahu per balandį vykusius visuotinius rinkimus patyrė vieną didžiausių pralaimėjimų savo politinėje karjeroje.
„Likud“ ir jos sąjungininkės dešiniojo sparno bei religinės partijos per tuos rinkimus iškovojo daugumą, tad R.Rivlinas pavedė B.Netanyahu suformuoti vyriausybę.
Tačiau po ištisų savaičių diskusijų premjerui nepavyko to padaryti, todėl jis nusprendė sušaukti beprecedenčius antrus rinkimus, kad prezidentas vyriausybės formavimo nepavestų kam nors kitam.
„Padaryti Izraelį vėl normalų“
Visgi išlaikyti premjero postą, kuriame iš viso dirba jau ilgiau nei 13 metų, nėra vienintelis 69-erių B.Netanyahu rūpestis.
Jei liks premjeru, B.Netanyahu veikiausiai sieks, kad parlamentas jam suteiktų teisinę neliečiamybę, nes po kelių savaičių jis gali sulaukti oficialių kaltinimų dėl korupcijos.
Po balandžio rinkimų A.Liebermanas neleido B.Netanyahu suformuoti koalicijos nesutikdamas nusileisti dėl savo reikalavimo šaukti į kariuomenę ultraortodoksus.
Rinkimų dieną jis ragino ateiti savo šalininkus balsuoti perspėdamas, kad yra atsidūręs ant pralaimėjimo slenksčio. Be kita ko, jis pasirodė Jeruzalės pagrindiniame turguje ir centrinėje autobusų stotyje, kur į žmones kreipėsi kalbėdamas per megafoną.
Kaip ir per ankstesnius rinkimus, B.Netanyahu perspėjo, kad kairiojo sparno pažiūrų rinkėjai ir arabai aktyviai dalyvauja balsavime, kad išstumtų jį iš valdžios. Tokius perspėjimus jis kartojo ir per tiesioginę transliaciją feisbuke.
Tuo metu A.Liebermano kampanija, regis, sulaukė rinkėjų dėmesio.
Jo šūkis „padaryti Izraelį vėl normalų“ susijęs su tuo, ką sekuliaristai vadina netinkama žydų ultraortodoksų partijų įtaka šalies politikai.
A.Liebermanas kaltina jas siekiant primesti žydų religinę teisę Izraelio sekuliariai visuomenės daliai ir nori įstatymo, kuris panaikintų tvarką, pagal kurią ultraortodoksai atleidžiami nuo karinės tarnybos.
Po balandžio rinkimų A.Liebermanas neleido B.Netanyahu suformuoti koalicijos nesutikdamas nusileisti dėl savo reikalavimo šaukti į kariuomenę ultraortodoksus.
