Libiją atakuojančių lėktuvų skaičių spaudos konferencijoje pateikė jungtinio štabo vadovas admirolas Williamas Gortney.
Admirolo duomenimis, dauguma lėktuvų – JAV. Amerikiečių naikintuvai sudaro daugiau nei pusę operacijos „Oddysey Dawn“ flotilės.
Taip pat skaitykite apie ketvirtadienio įvykius: prancūzai numušė Libijos lėktuvą.
W.Gortney taip pat pasiūlė Libijos pajėgoms nutraukti pasipriešinimą ir nebeklausyti Muamaro Kadhafi įsakymų, nes koalicijos karinė galia auga.
Karinė operacija Libijoje startavo kovo 19 d. Ją pradėjo Prancūzijos naikintuvai, apšaudę Libijos tankus ir karinę vilkstinę. Vėliau į operaciją įsijungė JAV ir Didžioji Britanija, paleidusios 112 sparnuotųjų raketų. Trečiajame etape prie koalicijos prisidėjo kitos Europos šakys, taip pat Kataras ir Jungtiniai Arabų Emyratai.
Ketvirtadienį ir Turkija pareiškė, kad palaikys jūrinę Libijos blokadą.
Taip pat ir Olandija ketvirtadienį pridūrė, kad prisijungs prie koalicijos pajėgų. Bet tik su viena sąlyga – jei operacijai ims vadovauti NATO. Olandijai pritaria ir Turkija. O Prancūzija, pirmoji pradėjusi karo veiksmus, tuo tarpu nori pati imtis koordinavimo.
ES nori bendradarbiauti su Bengazio sukilėliais (papildyta 3.05 val.). Vėlų ketvirtadienio vakarą Europos sąjunga pasirašė pareiškimą. Jo esmė – dialogas su Nacionaliniu valdžios perėmimo komitetu, įsikūrusiu Bengazyje.
Europos sąjungos valstybių vadovai susitikimo Briuselyje metu taip pat nusprendė uždrausti importuoti Libijos naftą ir dujas. Taip pat užšaldyti visus įmanomus Kadhafi pinigų srautus, kad jis negautų pelno iš gamtinių išteklių eksporto.
Britų naikintuvai smogė Libijos režimo šarvuotajai technikai (papildyta 12.37 val.)
Didžiosios Britanijos naikintuvai „Tornado“ naktį iš ketvirtadienio į penktadienį raketomis atakavo Libijos režimo pajėgų šarvuotąsias mašinas, kurios kėlė pavojų civiliams gyventojams šalies rytuose esančiame strategiškai svarbiame Adždabijos mieste, penktadienį pranešė gynybos sekretorius Liamas Foxas.
„Britų lėktuvai „Tornado GR4“, vykdantys ginkluotos žvalgybos misijas Libijoje, praeitą naktį dalyvavo koordinuotame raketų smūgyje prieš pulkininko Muamaro Kadhafi pajėgų dalinius, įgyvendinant Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos 1973-ąją rezoliuciją“, – sakoma L.Foxo pranešime.
„Lėktuvai „Tornado“ paleido valdomų raketų „Brimstone“ į Libijos šarvuotąsias mašinas, kurios kėlė pavojų civiliams gyventojams Adždabijoje“, – pridūrė britų gynybos sekretorius.
NATO sutiko vadovauti visoms operacijoms Libijoje
NATO ketvirtadienį priėmė „politinį susitarimą“ vadovauti ne vien neskraidymo zonos palaikymui Libijoje, bet ir visoms kitoms operacijoms, siekiant užtikrinti civilių gyventojų saugumą, nurodė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.
Šie anonimu pageidavusio likti pareigūno komentarai prieštaravo anksčiau NATO generalinio sekretoriaus Anderso Fogho Rasmusseno išsakytai pozicijai, kad susitarimas apima tik neskraidymo zonos palaikymo misiją.
„Šiuo atveju svarbiausias politinis susitarimas, – JAV pareigūnas telefonu sakė žurnalistams. – Iki šio savaitgalio turėtume būti pajėgūs vykdyti ne vien vadovavimą ir kontrolę neskraidymo zonoje, dėl ko susitarėme šį vakarą Briuselyje, bet ir vadovavimą bei kontrolę ginant civilius gyventojus.“
„Šis aljansas nesutarė dėl klausimo, ar NATO turi perimti visos operacijos kontrolę, ar ne. Šis nesutarimas buvo išspręstas, – pridūrė jis. – Visos 28 šalys dabar sutinka, kad šios užduoties NATO privalo imtis ir imsis.“
Toks šios misijos modelis leistų NATO nepriklausomoms šalims, tarp jų partneriams arabams, dalyvauti priimant politinius sprendimus, pabrėžė Prancūzijos vadovas.Ateinančias tris dienas NATO kontroliuos operacijas, turinčias neleisti pakilti į orą M.Kadhafi naikintuvams, o jeigu prireiktų – juos numušti. Tuo tarpu koalicija lieka vadovauti smūgiams prieš taikinius žemėje.
Turkija, kuri yra vienintelė musulmoniška NATO narė, turinti didelę įtaką Artimuosiuose Rytuose, atmetė galimybę dalyvauti bet kokiose kovinėse misijose. 28 šalių karinio bloko sprendimai priimami bendru sutarimu, todėl Vakarų šalys turės užsitikrinti Ankaros palaikymą, siekdamos išplėsti Aljanso misiją.
Kitas esminis klausimas – kas imsis šios karinės operacijos politinės kontrolės? Prancūzija perspėjo, kad NATO vadovavimas gali nepatikti koaliciją remiančioms arabų šalims.
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy tvirtino, kad politinio koordinavimo funkcijos turi likti koalicijai, o NATO galėtų apsiriboti vadovavimu kasdienėms operacijoms. „Kiekvienas privalo suprasi, kad šis koordinavimas turi likti aiškiai politinis, net jeigu jis priklausys nuo NATO mechanizmų“, – N.Sarkozy sakė žurnalistams dvi dienas vyksiančio Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo kuluaruose.
Toks šios misijos modelis leistų NATO nepriklausomoms šalims, tarp jų partneriams arabams, dalyvauti priimant politinius sprendimus, pabrėžė Prancūzijos vadovas.
Koalicijai vadovaujančios Vakarų šalys, pažymėjo, jog arabų šalis reikia įtraukti į šią kampaniją, tačiau kol kas savo naikintuvus sutiko pasiųsti tik Kataras ir Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE).
Antradienį Londone vyks konferencija, kurioje bus tariamasi dėl tolesnių koalicijos karinių veiksmų Libijoje. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Alainas Juppe sakė, kad šioje konferencijoje dalyvaus Britanija, Prancūzija, JAV ir kitos koalicijos partnerės, taip pat Afrikos Sąjunga, Arabų Lyga ir „visos suinteresuotos Europos šalys“.
ES nori pašalinti Muamarą Kadhafi (papildyta 19.00 val.). Europos Sąjungos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas van Rompuy penktadienį pareiškė, kad ES ketina siekti, jog JT Saugumo Tarybos rezoliucijos dėl Muamaro Kadhafio režimo Libijoje būtų visiškai įvykdyta.
„Mes patvirtinome mūsų politinį tikslą: Kadhafi turi atsisakyti valdžios“, – po pasibaigusio ES viršūnių susitikimo Briuselyje žurnalistams pareiškė H.von Rompuy.
„Mes ėmėmės priemonių, kad sutrukdytume Kadhafi žudyti savo šalies žmones“, – pridūrė jis.
Kalbant apie būsimas diplomatines pastangas, tai jos, pasak Europos Sąjungos Vadovų Tarybos pirmininko, rengiamos karinio įsikišimo procese, kuris vyksta vadovaujantis JT Saugumo Tarybos rezoliucija ir turi apginti civilius gyventojus. Ši rezoliucija, jo vertinimu, turi „istorinę reikšmę“. Tarptautinio karinio įsikišimo dėka, pasak jo, buvo „išgelbėta tūkstančiai gyvybių“.
Jis taip pat pakartojo išvakarėse paskelbtą pareiškimą, kad tolesnės sankcijos M.Kadhafi režimui neleis jam pelnytis iš naftos ir dujų.
H.von Rompuy taip pat užsiminė apie didžiulius uždavinius humanitarinėje srityje, kuri toliau kelia daug nerimo.
Rusijos žvalgyba: NATO ruošiasi puolimui sausumoje. Lenta.ru rašo, jog NATO šalys rengia planą, kaip užpulti Libijos pajėgas sausumoje. Šią informaciją „RIA Novosti“ atskleidė anonimas iš Rusijos žvalgybos.
Karinė operacija sausumoje gali prasidėti balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje, jei smūgiai iš oro ar sparnuotosios raketos nepriverstų Muamaro Kadhafi kapituliuoti anksčiau.
15min.lt jau rašė, kad JAV skubiai permeta į Viduržiemio jūros regioną 4000 pėstininkų. Pentagono duomenimis, per pastarąsias kelias dienas į Libijos pajėgas buvo paleista 16 sparnuotųjų raketų.
