Čekijos prezidento rinkimai
Sausį Čekijoje vyksiantys prezidento rinkimai nupieš gana aiškų situacijos Vidurio ir Rytų Europoje paveikslą. Politologas Johnas Turesas rašo, kad balsuodami čekai parodys, kam teikia pirmenybę – Rusijai ar 1989-ųjų revoliucijos idėjoms.
Rinkimuose dalyvaus dabartinis prezidentas socialdemokratas Milošas Zemanas, pagarsėjęs prorusišku ir antimusulmonišku požiūriu. Šiuo metu jis pirmauja apklausose – už M.Zemaną ketina balsuoti 32 proc. rinkėjų.
Nuo jo apie 10 proc. atsilieka Jiri Drahošas – chemikas, centristas ir tolimesnės Europos integracijos rėmėjas. Jam iššūkį meta Mirekas Topolanekas – centro dešiniųjų pažiūrų verslininkas ir buvęs premjeras, nušalintas nuo pareigų pareiškus nepasitikėjimą.
Egipto prezidento rinkimai
Tarp vasario ir gegužės suplanuotuose rinkimuose dabartinis prezidentas Abdelis Fattah al Sisi, į valdžią atėjęs po karinio perversmo, turi nemažus šansus laimėti. Pergalei nekliudo nei neišpildyti pažadai pagreitinti ekonominį augimą, nei kaltinimai žmogaus teisių pažeidimais ar faktas, kad nuo 2016-ųjų Egipte tęsiasi nepaprastoji padėtis.
Tiesa, A.F.al Sisi populiarumas šiek tiek smuko rugpjūtį, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija nutraukė 100 mln. dolerių (83 mln. eurų) vertės ekonominę ir karinę paramą Egiptui.
Garsiam opozicijos lyderiui Khaledui Ali birželį pareiškus, kad „jei rinkimai būtų sąžiningi, bet kas galėtų nugalėti Sisi“, jis buvo trims mėnesiams įkalintas už „visuomenės moralės pažeidimą“. Panašu, kad dėl šių kaltinimų K.Ali nebus leista dalyvauti prezidento rinkimuose.
Italijos parlamento rinkimai
Kai tokių Europos šalių kaip Jungtinė Karalystė (JK), Vokietija, Austrija ir Čekija rinkimuose iškilo populistai, atėjo Italijos eilė.
Netradicinės partijos vaidmenį kovo 4 d. vyksiančiuose rinkimuose vaidins „Penkių žvaigždžių judėjimas“ – antieuropietiška kairiųjų partija, pasisakanti už tiesioginės demokratijos stiprinimą. Apklausų duomenimis, jai ant kulnų lipa centro kairiųjų Demokratų partija.
Rinkimuose taip pat dalyvauja skandalingai pagarsėjusio buvusio premjero Silvio Berlusconi partija „Forza Italia“ ir centro dešiniųjų „Šiaurės lyga“, pasisakanti už išstojimą iš ES ir besipriešinanti imigrantams.
„Quartz“ rašo, kad nesvarbu, kuri partija laimės, jos vadovavimas nebus lengvas: ekonominės stagnacijos kaustomoje Italijoje teks bandyti sumažinti skolas ir sutvarkyti problematišką bankų sistemą. Be to, didelė „pakibusio parlamento“ (kai nė viena partija neturi garantuotos daugumos – red.) tikimybė gali prisidėti prie nestabilumo.
Rusijos prezidento rinkimai
Artėjančių Rusijos prezidento rinkimų baigtis aiški jau dabar. Maždaug 80 proc. rinkėjų paramą turintis dabartinis lyderis – 60 metų amžiaus Vladimiras Putinas – kovo 18 d. užsitikrins ketvirtą kadenciją.
Vadinasi, lieka vienintelė intriga – ar pavyks aršiam Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui mobilizuoti piliečius boikotuoti rinkimus. Pačiam A.Navalnui, kampaniją pradėjusiam dar prieš 15 mėnesių, nebuvo leista varžytis dėl prezidento posto – esą, jis, lygtinai nuteistas už turto grobstymą, neatitinka kandidatams keliamų reikalavimų. Pats opozicionierius tokius kaltinimus vadina politiškai motyvuotais.
Tiesa, Kremliui boikoto idėja kelia nerimą – pareigūnai jau užsiminė apie galimus teisinius padarinius už raginimus nebalsuoti kovo rinkimuose.
Staigmenų gali pateikti nebent „Rusijos Paris Hilton“ vadinama kandidatė Ksenija Sobčiak, pykdžiusi rusus pareiškimais apie Krymo priklausymą Ukrainai ir palaikymą Vakarų skirtoms sankcijoms.
Tiesa, kai kurie kritikai mano, kad buvusio Sankt Peterburgo mero ir Vladimiro Putino globėjo Anatolijaus Sobčiako duktė bei nepriklausoma žurnalistė iš tiesų yra Kremliaus statytinė. Jie spėja, kad tokiu būdu siekiama padidinti rinkėjų aktyvumą ir rinkimams suteikti teisėtumo įspūdį.
Vengrijos parlamento rinkimai
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ir jo partija „Fidesz“ spėjo užsitraukti Europos politikų ir intelektualų nemalonę: ES piktinosi nevyriausybinių organizacijų (NVO) veiklos ribojimais, bandymu uždaryti Vidurio Europos universitetą, prieš migrantus ir musulmonus nukreipta retorika bei demokratijos šalyje silpninimu. Vis dėlto apklausos rodo, kad „Fidesz“ palaiko per 50 proc. rinkėjų.
Populistas V.Orbanas teigė, kad imigracija – vienas svarbiausių klausimų, kuris nulems pavasarį vyksiančių rinkimų rezultatus. „Kitais metais rinkėjai nuspręs, ar jie išliks laisva tauta, ginančia savo kultūrinį palikimą, ar prisijungs prie tų, kurie, remdami imigraciją ir integraciją, naikina tradicines Europos vertybes“, – sakė Vengrijos premjeras.
Kol kas didžiausią iššūkį „Fidesz“ meta kraštutiniai dešinieji „Jobbik“ (už partiją ketina balsuoti 17,2 proc. rinkėjų) ir Socialistų partija (10,8 proc.). „Politico“ rašo, kad siekiančios įveikti „neliberalios demokratijos čempioną“ V.Orbaną, kai kurios kairiųjų partijos svarsto galimybę susivienyti su ES vėliavas deginančiais ir Kremlių palaikančiais „Jobbik“.
Irako parlamento rinkimai
Gegužės 12 d. prie balsadėžių keliausantys irakiečiai turi apie daug ką pamąstyti: po beveik 15 metų trukusios JAV invazijos Irakas ir toliau išlieka pavojinga vieta; „Islamo valstybė“ prarado kalifatą, tačiau vis dar kelia grėsmę; rugsėjį įvykęs Irako kurdų balsavimas dėl nepriklausomo Kurdistano įkūrimo iškėlė klausimą dėl šalies teritorinio vientisumo.
Be to, Iranas ir kitos šalies kaimynės gali bandyti pakreipti rinkimus savo naudai. Net jei balsavimas praeis sklandžiai, Irako politikai gali taip ir nesugebėti sudaryti stabilios vyriausybės.
Rinkimai Meksikoje
Liepos 1 d. vyksiančiuose Meksikos Deputatų rūmų ir Senato rinkimuose aišku tik viena – valdančioji Institucinė revoliucinė partija (PRI) tikrai nelaimės. Partijai priklausančio dabartinio prezidento Enrique Penos Nieto režimas spėjo įsivelti į daugybę skandalų: nuo opozicijai priklausančių studentų žudymo iki korupcijos. O kur dar sulėtėjusi ekonomika ir suaktyvėjusios narkotikų prekeivių gaujos?
2018-aisiais šalyje bus renkami ne tik 500 Deputatų rūmų ir 128 Senato nariai, bet ir naujas prezidentas. Apklausų duomenimis, juo turėtų tapti buvęs Meksiko miesto meras Andresas Manuelis Lopezas Obradoras. Tiesa, 2006-aisiais jam pergalė iš rankų išsprūdo tik todėl, kad atsisakė dalyvauti debatuose.
Afganistano parlamento rinkimai
Kalbėdami apie liepos 7 d. numatytus Afganistano parlamento rinkimus, politologai bando ne nuspėti jų nugalėtoją, o svarsto, ar jau dvejus metus atidedamas balsavimas apskritai įvyks. Abejones kelia techniniai klausimai, pavyzdžiui, iš kur gauti rinkimų organizavimui reikalingus 210 mln. dolerių (175 mln. eurų) ar kaip užtikrinti balsavimo skaidrumą.
Be to, daugybėje šalies vietų – itin nesaugu: Afganistano vyriausybė teigia kontroliuojanti tik 56,7 proc. teritorijos.
Brazilijos prezidento rinkimai
Politiniai skandalai, pavyzdžiui, prezidentės Dilmos Rousseff nušalinimas 2016-aisiais ar dabartiniam prezidentui Micheliui Temerui pateikti kaltinimai korupcija gali lemti populizmo augimą. Tikėtina, kad spalį vyksiančių rinkimų metu nugalės kandidatas „iš šalies“, pavyzdžiui, buvęs karininkas Jairas Bolsonaro.
Naujasis šalies vadovas gali atšaukti M.Temero administracijos bandomą įgyvendinti mokesčių reformą ir tokiu būdu užkirsti kelią ekonominiam šalies augimui.
JAV vidurio kadencijos rinkimai
Lapkričio 6 d., įpusėjus Donaldo Trumpo prezidentavimo kadencijai, bus sprendžiama, kas užims visas 435 vietas Atstovų rūmuose ir 33 iš 100 vietų Senate. Šiuo metu Atstovų rūmuose daugumą turi Respublikonų partija, tačiau vidurio kadencijos rinkimai gali pakeisti galios santykį.
„The Guardian“ rašo, kad šiuos rinkimus galima laikyti referendumu, apsprendžiančiu D.Trumpo prezidentavimą ir jo pasiekimus. Ant kortos pastatyta daug: demokratų pergalės atveju kiltų kliūčių D.Trumpo įstatymų leidybos darbotvarkei ir išaugtų apkaltos rizika. Be to, demokratai kontroliuotų Kongreso komitetus ir turėtų galimybę prižiūrėti administracijos darbą.
„Real Clear Politics“ gruodį atliktos apklausos duomenimis, už demokratų kandidatą balsuotų 49,1 proc rinkėjų, tuo tarpu už respublikonų – 36,3 proc.
