Svarbiausias naujosios Izraelio vyriausybės prioritetas – Vakarų Kranto gyvenvietės

B.Netanyahu partija „Likud“ trečiadienį paskelbė naujosios vyriausybės politikos gaires, iš kurių pirmoji yra ta, kad ji „plėtos ir vystys gyvenvietes visose Izraelio žemės dalyse – Galilėjoje, Negeve, Golano aukštumose, Judėjoje ir Samarijoje“. Taip Biblijoje vadinamas Vakarų Krantas.

Dėl šio įsipareigojimo naujoji vyriausybė gali susikirsti su savo artimiausiais sąjungininkais, įskaitant Jungtines Valstijas, kurios nepritaria nausėdijų statybai okupuotose teritorijose.

1967 metais Izraelis užėmė Vakarų Krantą, Gazos Ruožą ir Rytų Jeruzalę. Palestiniečiai siekia, kad Vakarų Krantas būtų būsimos nepriklausomos valstybės centras. Per kelis dešimtmečius Izraelis ten pastatė dešimtis žydų gyvenviečių, kuriose dabar gyvena apie 500 000 izraeliečių ir apie 2,5 mln. palestiniečių.

Didžiosios tarptautinės bendruomenės dalies nuomone, Izraelio nausėdijos Vakarų Krante yra neteisėtos ir trukdo siekti taikos su palestiniečiais.

Naująją B.Netanyahu vyriausybę, kuri yra religingiausia ir radikaliausia Izraelio istorijoje, sudaro ultraortodoksų partijos, ultranacionalistinė religinė frakcija ir jo paties partija „Likud“. Ji turi būti prisaikdinta ketvirtadienį.

Keletas svarbiausių B.Netanyahu sąjungininkų, įskaitant didžiąją dalį Religinio sionizmo partijos, yra ultranacionalistinių pažiūrų Vakarų Kranto naujakuriai.

Trečiadienį būsimasis finansų ministras Bezalelis Smotrichas laikraštyje „The Wall Street Journal“ paskelbtame straipsnyje teigė, kad Vakarų Kranto „politinio ar teisinio statuso keisti“ neketinama, taip prieštaraudamas daugelį metų propaguotai visos teritorijos aneksijai.

Jis kritikavo „beatodairišką karinę vyriausybę“, kuri tvarko izraeliečių naujakurių, įskaitant jį patį, civilinius reikalus. B.Smotrichas ketina perimti karinės vyriausybės kontrolę okupuotame Vakarų Krante pagal savo antrąsias pareigas – naujai sukurtą postą Gynybos ministerijoje.

B.Netanyahu grįžta į valdžią po to, kai praėjusiais metais buvo išverstas iš premjero posto, užimto 2009–2021 metais. Be to, jis tebėra teisiamas dėl įtariamo kyšių priėmimo, pasitikėjimo pažeidimo ir sukčiavimo – šiuos kaltinimus jis neigia.

B.Netanyahu partneriai siekia plataus masto politinių reformų, kurios gali supriešinti didelę dalį Izraelio visuomenės, padidinti įtampą su palestiniečiais ir pastūmėti šalį į susidūrimą su JAV ir Amerikos žydais.

J.Bideno administracija yra sakiusi, kad griežtai nepritaria nausėdijų plėtrai, ir anksčiau dėl to yra priekaištavusi Izraelio vyriausybei.

Anksčiau trečiadienį per retą susitikimą su Itamaru Ben-Gviru, vienu iš radikaliausių koalicijos narių, Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas išreiškė „gilų susirūpinimą“ dėl būsimos vyriausybės ir jos pozicijos LGBTQ teisių, rasizmo ir šalies arabų mažumos klausimais.

Prezidentas susitiko su „Žydų jėgos“ frakcijos vadovu I.Ben-Gviru po to, kai jo partijos nariai paragino įteisinti LGBTQ asmenų diskriminaciją dėl religinių įsitikinimų.

I.Herzogo biuras pranešė, kad prezidentas paragino I.Ben-Gvirą „nuraminti audringus vėjus, būti atidžiam ir įsisąmoninti kritiką“ dėl būsimos vyriausybės pozicijos LGBTQ, palestiniečių Izraelyje ir įstatymo projekto, kuriuo panaikinamas draudimas rasizmą ir terorizmą remiantiems politikams dirbti Knesete, klausimais.

Vyriausybės platformoje taip pat paminėta, kad laisvai apibrėžtos taisyklės, reglamentuojančios šventąsias vietas, įskaitant svarbiausią Jeruzalės šventovę, žydų vadinamą Šventyklos kalnu, o musulmonų – Al Aksos mečetės kompleksu, liks nepakitusios.

I.Ben-Gviras ir kiti Religinio sionizmo partijos politikai ragino pakeisti status quo, kad šioje vietoje būtų leista melstis žydams, o tai galėjo padidinti įtampą su palestiniečiais.