Rusijos karas Ukrainoje radikaliai pakeitė Suomijos ir kaimyninės Švedijos visuomenių bei politikų nuomonę dėl nepriklausymo jokioms gynybinėms organizacijoms.
Jų bandymas įstoti į NATO beveik neabejotinai būtų vertinamas kaip provokacija Maskvoje, kuriai Aljanso plėtra ir artėjimas prie jos sienų kelia didžiausią nepasitenkinimą.
Vyriausybės užsakymu atliktoje trečiadienį skelbiamoje ataskaitoje bus pristatyta išanalizuota „iš esmės pasikeitusi“ saugumo aplinka, skelbia Suomijos užsienio reikalų ministerija. Ataskaita bus pristatyta parlamentui.
Po savaitės planuojama pradėti diskusijas.
Tikimasi, kad ataskaitoje bus išanalizuotos kelios saugumo užtikrinimo galimybės 1 340 kilometrų ilgio sieną su Rusija turinčiai šaliai.
Buvęs suomių premjeras ir ilgametis NATO šalininkas Alexander'as Stubbas mano, kad Suomijos paraiškos dėl narystės teikimas yra „jau priimtas sprendimas“.
Tuo metu dabartinė Suomijos premjerė Sanna Marin trečiadienį sakė, kad jos šalis „per kelias savaites“ apsispręs, ar teikti paraišką įstoti į NATO.
„Manau, tai įvyks gana greitai. Per kelias savaites, ne mėnesius“, – per spaudos konferenciją Stokholme kartu su Švedijos premjeras Magdalena Andersson žurnalistams sakė S. Marin.
Suomija yra seniai istoriškai susijusi su Rusija. 1809–1917 metais Rusijai priklausiusi Suomija 1917 paskelbė nepriklausomybę nuo Maskvos.
Per Antrąjį pasaulinį karą Suomija stojo į kovą prieš sovietų invaziją, nepaisant turėtų gerokai mažesnių karinių pajėgų, o paliaubų susitarimu perleido Sovietų Sąjungai keletą savo pasienio teritorijų.
Šaltojo karo metais Suomija laikėsi neutralumo pozicijos, mainais į Maskvos garantijas, kad ji daugiau nesikėsins į šią šalį.
Pasikeitę įsitikinimai
Dar prieš keletą mėnesių toks visuomenės nuomonės dėl NATO pasikeitimas būtų buvęs neįsivaizduojamas.
Sausį S. Marin tvirtino, kad jos per jos kadenciją šalies stojimas į šį gynybinį Aljansą yra „labai mažai tikėtinas“.
Narystę NATO palaikanti visuomenės dalis, du dešimtmečius stabiliai siekusi 20-30 procentų, prasidėjus karui Ukrainoje šoktelėjo iki 60 procentų, rodo visuomenės apklausos.
Sprendžiant iš laikraščio „Helsingin Sanomat“ surinktų viešų pareiškimų, pusė iš 200 Suomijos parlamentarų dabar palaiko narystę, ir tik 12 pasisako prieš ją.
Kiti žada paskelbti savo poziciją po išsamių diskusijų.
Vyriausybė pareiškė, kad per ateinančias savaites tikisi pasiekti parlamentinį sutarimą, nors parlamentarai dar turės išklausyti virtinės saugumo ekspertų.
S.Marin tikisi, kad galutinis sprendimas bus priimtas „iki vidurvasario“, o daugelis apžvalgininkų sako, kad prašymą dėl narystės Aljanse Suomija galėtų pateikti birželį numatytam NATO viršūnių susitikimui.
Bet kokiam narystės siekiui turi vienbalsiai pritarti visos 30 NATO valstybių. Šis procesas gali užtrukti nuo keturių mėnesių iki metų.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas yra viešai patikinęs, kad durys į Aljansą Suomijai yra atviros. Jos narystei pritaria kelios NATO narės.
