Kaip 15min teigė Švedijoje gyvenanti lietuvė žurnalistė Milda Malling, norima neprileisti vaikų prie didžiausios rizikos grupių esančių senelių, kuriems bent dalis vaikų tėvų, kurie negali dirbti namuose, neabejotinai planuotų palikti mažamečius.
Švedijos premjeras Stefanas Lofvenas antradienį jau pareiškė, kad prie visų priemonių, kurių jau imtasi, pridedami pokyčiai šalies mokyklų vyresniųjų klasių ir universitetų darbo organizavime.
Tai reiškia, kad nuo trečiadienio Švedijoje pamokos mokyklose nevyks devintų ir vyresnių klasių moksleiviams. Jie, studentai, profesinių mokyklų atstovai turėtų pereiti prie nuotolinių studijų.
Tačiau pamokos mažesniems mokiniams bus toliau rengiamos, nors ir kasdien iš naujo įvertinant situaciją. Kodėl neuždaromos mokyklos?
Vaikai ne mokykloje – ar efektyvu?
Žinoma, toks sprendimas įmanomas ateityje, bet kol kas Švedijos visuomenės sveikatos specialistai nelaiko mokyklų uždarymo efektyviu žingsniu kovojant su koronaviruso plitimu – greičiau atvirkščiai.
Pirmiausia, bent jau iki šiol surinkti duomenys leidžia manyti, kad vaikams naujasis koronavirusas didesnių sveikatos problemų nesukelia – mažamečiai nepriklauso didelės rizikos grupei.
Tačiau būtent dėl to, kad vaikai vis tiek gali užsikrėsti virusu ir jį perduoti kitiems asmenims, Švedijoje – kaip ir bent jau kol kas Jungtinėje Karalystėje – norima, jog mažamečiai geriau būtų kontroliuojamoje aplinkoje.
„Neįmanoma tiesiog uždaryti mokyklų nežinant, kur vaikai bus – priežastys socialinės, psichologinės ir susijusios su infekcijos prevencija“, – teigė Švedijos visuomenės sveikatos agentūros vadovas Johanas Carlsonas.
Su 15min bendravusi M.Malling dabartinę situaciją apibūdino taip, kad visiems vaikams, kuriems dar reikia tėvų priežiūros, ir toliau reikia eiti į mokyklas. Tiems, kurių tėvų priežiūra nebėra būtina, – jau nebegalima.
„Daug tėvų, kurie dirba visuomenei svarbius darbus, pavyzdžiui, sveikatos apsaugoje ir rūpyboje, turėtų pasilikti namuose su vaikais. Nors normaliu metu tai įprasta, dabar neįmanoma pakeisti tėvų seneliais“, – pridūrė J.Carlsonas.
Švedijos visuomenės sveikatos specialistai nelaiko mokyklų uždarymo efektyviu žingsniu kovojant su koronaviruso plitimu – greičiau atvirkščiai.
Beje, M.Malling 15min teigė, kad būtent Švedijos visuomenės sveikatos agentūra apsiėmusi kovos su koronavirusu plano komunikavimu visuomenei. Esą ir premjeras, ir sveikatos apsaugos ministras yra pasitraukę į antrą planą.
„Švedai nori turėti planą, kur dėti vaikus. Jie mano, kad vaikų nusiuntimas namo visuomenėje sukeltų dar daugiau problemų. O apie vadinamąjį bandos imunitetą švedų tarnybos niekada ir nekalbėjo.
Čia sakoma, kad turime sirgti kiek įmanoma apsaugant jautriausias visuomenės grupes, lėtai, ne visi iš karto“, – portalui teigė lietuvė.
Tiesa, šalyje šiuo metu bandoma kuo greičiau priimti įstatymus, kurie leistų savivaldybėms pasiūlyti svarbius darbus dirbantiems tėvams galimybę kažkur priglausti vaikus – tokių užuovėjų reikėtų, jei galiausiai būtų uždarytos visos mokyklos.
Kai kurių privačių mokyklų vadovams jau suteiktos papildomos teisės patiems nuspręsti, ar užverti įstaigų duris, ar ne. Įmanomas ir konkrečios mokyklos uždarymas, jei joje būtų užfiksuotas koronaviruso protrūkis.
Švedai bando vengti staigių pokyčių
„Čia rodomose spaudos konferencijose vis sakoma, kad reikia tinkamus sprendimus priimti tinkamu metu. Pavyzdžiui, kol nėra didelio plitimo visuomenėje, nėra prasmės uždaryti mokyklas.
Bet jie nesugaudė viruso. Dvi savaites visi atvežtiniai atvejai buvo sėkmingai nustatinėjami, bet paskui užkratas ėmė plisti šalies viduje, todėl tapo aktualu sumažinti žmonių judėjimą.
Vėlgi, Švedija delsia priimti tokias radikalias priemones kaip Lietuvoje, Kadangi viruso sklaida neišvengiama, švedai renkasi mažesnę blogybę – esą jei jau sergame, tai tegu pirmiausia serga tos grupės, kurioms nereikės intensyvios slaugos“, – 15min pasakojo M.Malling.
Tarkime, Švedijoje dar kovo 12-ąją buvo atšaukti visi renginiai, kuriuose turėjo dalyvauti daugiau nei 500 žmonių, bet dabar jau nevyksta ir kiti, mažesni kultūriniai renginiai.
Bet daugybė parduotuvių ir privačių įstaigų toliau veikia – kaip ir barai, restoranai. Užsidaro tik tie verslai, kurie tik patys to nori.
Žinoma, žmonėms rekomenduojama dirbti iš namų, tiesa, pabrėžiama, kad tvirti ir sveiki piliečiai turėtų gyventi kaip gyvenę – svarbu vengti nebūtinų susitikimų ir kontaktų su asmenimis, esančiais didelės rizikos grupėje. Senolius valstybė ragina niekur neiti iš namų.
Lietuvoje antradienį buvo patvirtintas 21 užsikrėtimo koronavirusu, aukų nėra. Švedijoje – 1190 infekcijų, o mirė 7 asmenys. Bet čia viešojo gyvenimo apribojimų mažiau nei Lietuvoje: ar pasielgėme ne per drastiškai?
„Na, lietuviai elgiasi pagal principą „Atsarga gėdos nedaro“. Arba – „Skūpus moka du kartus“. Švedai veikia pagal kitą priežodį – „Gelbėk tai, ką galima“. Be to, čia vyriausybė klausosi specialistų, o ne pati priima sprendimus.
Politikai tikrai nesakys, kad, štai, mes čia taupome pinigėlius, tad pasirkite. Bet net visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad visuomenė negali visiškai sustoti.
Kitos ligos juk nedingo, dabar įmanoma, kad bus daugiau depresijos atvejų, savižudybių, padidės nusikalstamumas. Švedijoje iki šiol buvo dėliojama taip, kad negalima staigiai ir be reikalo imtis drastiškų priemonių“, – teigė moteris.
M.Malling vis dėlto pripažino, kad Lietuvoje tie patys specialistai galbūt kalbėtų visiškai priešingai: „Lietuva mobilesnė, mažesnė, galbūt spės suvaldyti virusą, o švedai jau nespėjo. Be to, jie daug keliauja – koronavirusas į šalį atvyko iš kelių skirtingų pusių.“
Anot moters, Švedijos pareigūnai prieš kelias savaites dievagojosi, kad visus atvejus „sužiūrėjo“ ir kontroliuoja, bet virusas vis tiek ėmė plisti šalyje.
M.Malling: kitos ligos juk nedingo, dabar įmanoma, kad bus daugiau depresijos atvejų, savižudybių, padidės nusikalstamumas. Švedijoje iki šiol buvo dėliojama taip, kad negalima staigiai ir be reikalo imtis drastiškų priemonių.
„Juk Lietuva nėra apdrausta nuo to, kad ir pas jus gali taip atsitikti. Juk nėra garantijų, kad vis tiek kažkur nepraslys – o tada turėsim ir karantiną, ir plintantį virusą“, – svarstė M.Malling.
„Kai ateina ekonominis sunkmetis, daugėja savižudybių, insultų, infarktų. Visa sveikatos apsauga, visa gerovės valstybė griūva“, – pridūrė moteris.
-
Stringanti kova su koronavirusu rodo: pasaulyje atsivėręs lyderystės vakuumas
-
Restoranuose – įtampos metas: vieni viliasi pratempti iš užsakymų, kiti mato masinę katastrofą
-
Būna ir žiauriau nei Lietuvoje: paskelbus superkarantiną Ispanija užsidarė namuose
-
Prancūzijos vyriausybė nutarė nebejuokauti: skelbiami ypač griežti suvaržymai
