Civilinės gynybos ministras Carlas-Oskaras Bohlinas sakė, kad Švedija, kuri praėjusį mėnesį įstojo į NATO, šias lėšas panaudos gelbėjimo tarnybų gebėjimo veikti konflikto metu stiprinimui, kibernetiniam saugumui stiprinti ir padėti sveikatos apsaugos sistemai kaupti vaistų atsargas.
Lėšos taip pat būtų skirtos slėptuvėms nuo bombų, geriamojo vandens tiekimui ir transporto infrastruktūrai.
„Saugumo situacija prastėja jau ilgą laiką“, – žurnalistams sakė C.-O.Bohlinas.
Sausį jo pareiškimas vienoje gynybos konferencijoje, kad „Švedijoje gali kilti karas“, sukėlė bangas.
Netrukus po to Švedijos ginkluotųjų pajėgų vadas Micaelis Bydenas pareiškė, kad švedai turi „psichologiškai ruoštis karui“.
Pasibaigus Šaltajam karui Švedija drastiškai sumažino savo išlaidas gynybai, tačiau po 2014 metais Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos pakeitė savo kursą.
2022 metų kovą, po to, kai Rusija pasiuntė savo karius į Ukrainą, Stokholmas paskelbė vėl didinsiantis išlaidas ir sieksiantis „kuo greičiau“ gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Praėjusių metų pabaigoje vyriausybė pareiškė, kad šiemet karinės išlaidos viršys šį NATO nustatytą slenkstį.
Naujienų agentūros TT duomenimis, 2024 metais šalies civilinės gynybos biudžetas siekia 6,5 mlrd. kronų (563,9 mln. eurų).
Tačiau Švedijos civilinių nenumatytų atvejų agentūra spalį pareiškė mananti, kad poreikiams patenkinti reikia 20 mlrd. kronų (1,7 mlrd. eurų) metinio biudžeto.