Švedija neatmeta galimybės siųsti tankus „Leopard 2“ į Ukrainą

Po kelias savaites trukusio Ukrainos ir kitų Vakarų sąjungininkų spaudimo Berlynas trečiadienį galiausiai sutiko atsiųsti 14 „Leopardų“, kurie pasaulyje laikomi vienais geriausių.

Šis Vokietijos žingsnis atvėrė kelią kitoms „Leopardus“ eksploatuojančioms Europos valstybėms siųsti tankus į Ukrainą, tokiu būdu dar labiau padidinant bendros ginkluotės arsenalą, kuris Kyjivui reikalingas kontrpuolimui pradėti.

„Neatmetu galimybės, kad ateityje galime tai padaryti bendradarbiaudami su kitomis šalimis“, – interviu naujienų agentūrai AFP teigė Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas.

„Galėtume prisidėti įvairiais būdais. Tai galėtų būti susiję su logistika, technine priežiūra, mokymu, taip pat su pačiais tankais“, – pridūrė jis.

Švedija, kuri sulaužė savo doktriną netiekti ginklų kariaujančiai šaliai, praėjusią savaitę pažadėjo Ukrainai perduoti didelį ginklų paketą, įskaitant modernias haubicas ir šarvuočius.

„Dabar daugiausiai dėmesio skiriame tam, kad įneštume gana didelį indėlį“, – sakė P.Jansonas.

Trečiadienį Briuselyje Švedijos gynybos ministras surengė derybas su aukšto rango NATO pareigūnais, kadangi šalis, siekianti prisijungti prie Aljanso, susiduria su naujomis problemomis dėl Turkijos prieštaravimų.

Antradienį Ankara atidėjo stojimo į NATO derybas su Švedija ir Suomija, piktindamasi dėl Stokholme prie Turkijos ambasados įvykusio protesto, kurio metu buvo sudegintas Koranas.

Šis incidentas nutiko praėjus vos porai savaičių po to, kai Švedijos kurdų Rožavos komitetas Stokholme surengė akciją, kai aukštyn kojomis ant virvės buvo pakabinta Turkijos prezidentą vaizduojanti lėlė.

Turkijos sprendimas dar labiau sumenkino tikimybę, kad Ankara ratifikuos Švedijos paraišką dėl narystės NATO iki gegužės mėnesį įvyksiančių šalies prezidento ir parlamento rinkimų.

P.Jonsonas pabrėžė, kad Švedijos prioritetas išlieka kuo greičiau tapti Aljanso nare.

„Pagarbiai žiūrime į tai, kad tai, žinoma, yra Turkijos ir jos parlamento sprendimas“, – teigė jis.

Rusijai beveik prieš metus užpuolus Ukrainą, Švedija ir Suomija atsisakė dešimtmečius taikytos neprisijungimo politikos ir pateikė paraiškas dėl stojimo į NATO.

Švedijos ir Suomijos stojimo į NATO paraiškas turi ratifikuoti visos Aljanso, kuriam priklauso ir Turkija, narės.

Birželio pabaigoje Turkija pasirašė memorandumą su dviem Skandinavijos šalimis, taip sudarydama sąlygas pradėti stojimo į Aljansą procesą.

Tačiau Ankara teigia, kad jos reikalavimai lieka neįgyvendinti, visų pirma dėl Turkijos piliečių, kuriuos šalis nori patraukti baudžiamojon atsakomybėn už „terorizmą“, išdavimo.

P.Jonsonas pridūrė, kad Švedija jau dabar jaučiasi „gerokai saugesnė“ gavusi garantijų iš JAV, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos.

„Žinoma, būdami visateisiais NATO nariais turėsime penktąjį straipsnį ir saugumo garantijas, o tai, žinoma, taip pat svarbu“, – sakė jis.