Šis sprendimas atitinka 2015 metais priimtą strategiją vengti regiono saugumo būklės „degradacijos“ ir sustiprinti šalies, kuri yra Europos Sąjungos, bet ne NATO narė, ginkluotųjų pajėgų operatyvinius pajėgumus po kelerius metus trukusio griežto taupymo, sakoma Švedijos gynybos ministerijos pranešime.
Ministerija daugiau šios sutarties detalių neatskleidė, bet kariuomenės asignavimų institucija šį kontraktą yra įvertinusi 10 mlrd. kronų (1 mlrd. eurų).
Ši sutartis taip pat atitinka pernai Stokholmo ir Vašingtono pasirašytą susitarimą stiprinti dvišalį karinį bendradarbiavimą.
Vašingtonas ir įtakingi JAV politikos veikėjai reikalavo, kad sąjungininkai prisiimtų didesnę gynybos pastangų naštos dalį NATO aljanse, įkurtame 1949 metais, kad atgrasytų tuometę Sovietų Sąjungą.
Švedų sprendimas pirkti „Patriot“ kompleksus, gaminamus JAV gynybos sektoriaus milžinės „Raytheon“ reiškia, kad konkurse pateiktas konkuruojantis pasiūlymas pirkti Prancūzijos ir Italijos įmonės „Eurosam“ gaminamų raketų SAMP/T nelaimėjo.
Švedija tikisi, kad įsigytas raketas „žemė–oras“ JAV pristatys kažkuriuo metu nuo 2020 iki 2025 metų.
Švedija apie savo sprendimą paskelbė praėjus kelioms valandoms po to, kai NATO pranešė nusprendusi įkurti du naujus vadovavimo centrus, iš jų vieną, atsakingą už laivybos kelių Atlanto vandenyne saugumą. Aljansas nusprendė modernizuoti savo struktūrą, kad taptų geriau pasiruošęs atremti Rusijos keliamą grėsmę.
Švedija tikisi, kad įsigytas raketas „žemė–oras“ JAV pristatys kažkuriuo metu nuo 2020 iki 2025 metų.
Ilgojo nuotolio raketų „Patriot“ sistema pakeis iki šiol Švedijos naudotas JAV gamybos raketas „Hawk“.
Tuo tarpu Lietuva praeitą mėnesį pasirašė sutartį su Norvegija dėl vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS įsigijimo. Krašto apsaugos ministras Raimondas Karoblis sakė, kad šios sutarties suma – 110 mln. eurų, šiek tiek mažiau, nei buvo planuota iš anksto.
Numatoma, kad Lietuvos kariuomenė šia sistema turėtų būti aprūpinta iki 2021 metų.
