„Ketinu paklausti, kodėl dabar jie atskiria Švediją nuo Suomijos. Tokių signalų anksčiau nesame gavę, todėl šiandien būtinai ketinu šį klausimą iškelti [premjerui Viktorui] Orbanui“, – visuomeniniam transliuotojui „Sveriges Radio“ sakė U.Kristerssonas.
-
G.Nausėda: yra vilties Švedijos narystės NATO sulaukti per viršūnių susitikimą Vilniuje
-
Arvydas Guogis: Ar Švedija kalta, kad turi sunkumų stojant į NATO?
-
Švedų premjeras: padidėjo tikimybė, kad Suomija įstos į NATO anksčiau nei Švedija
-
R.T.Erdoganas prašo parlamento balsuoti dėl Suomijos prašymo prisijungti prie NATO
-
Vengrija dėl Suomijos stojimo į NATO paraiškos ratifikavimo spręs kovo gale
V.Orbanas ir U.Kristerssonas ketvirtadienį Briuselyje dalyvauja Europos Sąjungos viršūnių susitikime.
Helsinkis ir Stokholmas praėjusių metų gegužę nutraukė dešimtmečius trukusią karinio neprisijungimo politiką, kai po Rusijos invazijos į Ukrainą nusprendė prisijungti prie Aljanso.
Jų prašymai buvo priimti birželio mėnesį vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime, kuris parodė Vakarų pasaulio norą pasipriešinti Rusijai rimčiausio nuo Antrojo pasaulinio karo laikų Europos konflikto akivaizdoje.
Tačiau stojimo dokumentus turi ratifikuoti visų 30 Aljanso narių parlamentai, o tik Turkija ir Vengrija dar nėra to padariusios.
V.Orbano valdančioji partija „Fidesz“ pareiškė, kad parlamentas kovo 27 dieną ratifikuos Suomijos paraišką, tačiau „dėl Švedijos nuspręs vėliau“.
Ketvirtadienį V.Orbano administracijos vadovas Gergely Gulyasas žurnalistams sakė, kad yra „rimta tikimybė“, jog Švedijos dokumentai bus patvirtinti per šiuo metu vykstančią parlamento sesiją, kuri tęsis iki birželio 15 dienos.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas taip pat paprašė parlamento skubiai ratifikuoti Suomijos paraišką, tačiau dėl daugybės ginčų delsia dėl Švedijos.
